Penktadienis žymi iki šiol didžiausius protestus už klimatą visame pasaulyje. Skirtinguose miestuose į protestus rinkosi dešimtys tūkstančių žmonių, kuriems įgriso valdžios abejingumas svarbiausiu šių dienų klausimu.
Skaičiuojama, kad visame pasaulyje protestuotojų skaičius viršys kelis milijonus. Vien Niujorke į šį protestą turėtų susirinkti per milijoną žmonių.
Protestai vyksta net ir Pietų ašigalyje, o šimtai įmonių visame pasaulyje nevykdė savo veiklos, kad jų darbuotojai galėtų prisijungti prie organizuotų eitynių ir mitingų, rašo „The Guardian“.
Šimtai judėjimą „Penktadieniai už ateitį“ remiančių žmonių susirinko ir Vilniuje bei Kaune, o įvairūs renginiai atkreipiantys dėmesį į klimato kaitą ir skatinantys žmonių sąmoningumą vyks iki rugsėjo 27-osios.
Dėmesio centre pirmadienį organizuojama – Jungtinių Tautų klimato konferencija, kurios metu pasaulio šalių lyderiai ieškos būdų dar labiau sumažinti anglies dvideginio išmetimą į aplinką. Į ją atvyko 16-metė klimato aktyvistė Greta Thunberg, kuri įkvėpė milijoninį „Penktadieniai už ateitį“ judėjimą ir daugiau nei metus bando įtikinti politikus, kad reikia mažiau kalbų, o daugiau darbų.
Į JAV švedė atvyko prieš kelias savaites ir visą šį laiką skyrė įvairiausiems susitikimams su politikais. Praėjusią savaitę ji lankėsi JAV Kongrese, kur pareiškė, kad šnekės ne ji, o mokslininkų pateikiami faktai.
„Nenoriu, kad klausytumėte manęs. Klausykite mokslininkų, vienykitės ir imkitės realių veiksmų“, – kalbėjo G.Thunberg.
Aktyvistė atkreipė dėmesį į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos praėjusiais metais išleistą ataskaitą, kurioje skelbiama, kad laiko suvaldyti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnių, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu, yra tik iki 2030-ųjų.
To nepadarius prasidėtų nesuvaldomos problemos, kaip mirtini karščiai, potvyniai, galingos audros, vandens ir maisto trūkumas ar sparčiai plintančios įvairios ligos.
„Turiu svajonę, kad žmonės turintys valdžią ir spauda šią krizę laikys šią krizę tokia, kokia ji yra – kelianti grėsmę mūsų egzistencijai. Tik tada galėsiu sugrįžti į namus ir mapatyti savo sesę ir šunis, aš jų pasiilgau.
Iš tikrųjų turiu daugybę svajonių, tačiau dabar yra 2019-ieji – tai nėra laikas ir vieta svajonėms. Tai yra metas, kada turime pabusti, tai yra istorijos taškas, kada turime būti plačiai atmerktomis akimis“, – teigė G.Thunberg.
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai skaičiuoja, kad dėl klimato kaitos kiekvienais metais ateityje gali mirti mažiausiai po 250 tūkst. žmonių, o šimtai milijonų atsidurs žemiau skurdo ribos.
Raginimai imtis veiksmų ribojant anglies dvideginio išmetimą į aplinką skamba jau nuo 1988-ųjų, tačiau žmonės pralaimi kovą su pačiais savimi. 2018 metais į aplinką buvo išmestas rekordinis kiekis anglies dvideginio dujų – 37,1 mlrd. tonų.
Žinoma, kai kurios vyriausybės imasi veiksmų ir viešoji nuomonė keičiasi, tačiau dabartinis kelias mus veda į labai skausmingą ir pavojingą ateitį.
Padėtis labai greitai gali tapti kritine, tačiau istorija rodo, kad taikūs protestai siekiant vergovės panaikinimo, lygių teisių moterims ar šalių nepriklausomybės gali atnešti norimų pokyčių.
Skamba raginimai ne tik mažinti anglies dvideginio išmetimą, tačiau ir visiškai uždrausti anglies naudojimą. Vergiją užbaigti norėję žmonės kovojo prieš amoralią sistemą, kuri išnaudojo žmones. Dabar yra būtina kovoti su amoralia sistema, kuri naikina Žemę.
Žemės amžius siekia 4,6 mlrd. metų, o žmonės čia gyvena vos 200 tūkst. jų. Belieka tikėtis, kad po mūsų nebus nors ir tvanas, o planetą po savęs paliksime gražesnę, nei radome.
Protestavo ir Vilniuje
Vilniuje protestuotojai rinkosi V.Kudirkos aikštėje.
„Planet over profit $“, „Pasaulis tavo rankose“, „There's no planet B“, „Globalinis atšilimas palies ir tave“ ir panašiai, skelbia akcijos dalyvių laikomi plakatai.
„Man labai aktualios šiuolaikinės problemos, kaip klimato kaita, plastiko naudojimas, medžių kirtimas. Neseniai susimasčiau apie tai ir nusprendžiau dalyvauti, įgyti daugiau žinių“, – teigė protestuoti atėjusi 20 metė studentė Anželika Oleksina.
Ji teigė, kad nori nors minimaliai pagelbėti gamtai.
„Atėjau čia, nes aktyvistai ir pozityvią ateitį kuriantys žmonės rengia taikų susibūrimą, kurio dalimi aš mielai esu“, – kalbėjo 29 metų mokytojas Tomas Meldaikis.
Jis tvirtino, kad šis judėjimas gali pakeisti pasaulį į gerą.
„Už tai, už ką yra šis judėjimas, esu ir aš“, – pabrėžė T. Meldaikis.
Kaip BNS yra sakiusi viena akcijos organizatorių, Vilniaus universiteto Medicinos fakultete studijuojanti Ellen Reiserer, protestai šalyje organizuojami nuo kovo, jungiantis prie pasaulinių penktadieninių akcijų, skirtų atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemas.
Anot jos, šį penktadienį protestuotojai kviečiami rinktis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Ukmergės ir Utenos centrinėse aikštėse.
Jos teigimu, pastarąjį kartą šios iniciatyvos protestai pasauliniu mastu vyko gegužę, prieš Europos Parlamento rinkimus, tačiau nuo to laiko kovos su klimato kaita klausimu „pastebimas neveiksnumas ir paralyžius“.
Po savaitės, rugsėjo 27-ąją, rengiamas didesnis protestas – tikimasi, kad tada vien sostinėje dalyvaus per tūkstantį protestuotojų.
Mokslininkai sutaria, kad prie klimato šilimo prisideda žmogaus ūkinė veikla, dėl kurios didėja vadinamąjį šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Besikeičiantis klimatas daro įtakos ir Lietuvai – dažnesni atlydžiai žiemą kenkia keliams, statybų sektoriui, dėl staigesnių orų pokyčių ir ilgesnių sausrų kenčia ūkininkai.
Lietuvos Vyriausybė sako, kad kovojant su klimato kaita siekiama didinti energinį efektyvumą, mažinti automobilių taršą.
Gatves užplūdo visame pasaulyje
Kad prisidėtų prie protesto minios mokinių penktadienį net nėjo į pamokas.
Skanduodami šūkius ir mojuodami plakatais vaikai ir suaugusieji Azijos ir Ramiojo vandenyno šalyse pradėjo šią protestų bangą, vėliau nusiritusią per Afriką ir Europą. Didžiulės minios užplūdo tokių miestų kaip Paryžius, Londonas ir Berlynas gatves.
„Mes esame ateitis, – sakė Delyje protestuoti išėjęs 15-metis Vihaanas Agarwalas. – Manome, kad nėra prasmės eiti į mokyklą, jeigu neturėsime ateities, kad galėtume gyventi.“
Organizatoriai prognozuoja, kad šioje akcijoje dalyvaus iš viso milijonas žmonių. Pasak jų, vien Australijoje prie protestų prisidėjo daugiau kaip 300 tūkst. vaikų, tėvų ir kitų šalininkų.
„Norėčiau paprašyti nekirsti miškų ir mažinti šiukšlių susidarymą, taip pat nenaudoti tiek daug naftos degalais varomų automobilių“, – Slovakijoje penkiametis Teo pareiškė susirinkusiems apie 500 protestuotojų.
Tokijo centre esančiame madingame komerciniame rajone daugelis demonstrantų nešė plakatus su užrašais „Stabdykite klimato pokyčius dabar“ ir „Antros planetos neturime“.
„Mes, suaugusieji, sukėlėme šią planetos krizę, – sakė viena iš Japonijos sostinėje surengtos demonstracijos dalyvių, 32 metų Chika Maruta, eitynėse dalyvavusi kartu su bendradarbiais iš vienos kosmetikos įmonės.
„Turėtume prisiimti atsakomybę už būsimą kartą“, – pridūrė ji.
„Jums meluojama“
Australijoje dalis valdžios institucijų, mokyklų ir bendrovių ragino žmones prisijungti prie streikų.
Pastaraisiais metais šią šalį neretai užklupdavo sausra, siaubė intensyvesni krūmynų gaisrai, katastrofiniai potvyniai ir Didžiojo barjerinio rifo koralų nykimas. Manoma, kad šiuos reiškinius skatina pasaulio klimato kaita.
Remiantis daugybe recenzuotų mokslinių tyrimų, tarp žmogaus veiklos sukeltos taršos ir klimato kaitos yra akivaizdus ryšis.
Tačiau protestai taip pat išryškino pasipriešinimą žmonių, abejojančių, ar planetai iš tikrųjų iškilusi grėsmė.
Australijos valdančiajai koalicijai priklausantis parlamentaras Craigas Kelly ketvirtadienį pareiškė vaikams, kad „viskas, kas jums sakoma, yra melas“.
„Faktas, kad tarp klimato kaitos ir sausros nėra jokių sąsajų, o baltųjų lokių daugėja“, – teigė politikas.
Įmonės imasi veiksmų
Palaikymą protestuotojams šįkart išreiškė daugiau bendrovių.
„Amazon“ vadovas ketvirtadienį pažadėjo pasirūpinti, kad iki 2040 metų šios interneto prekybos milžinės veikla nekenks klimatui. Jis taip pat paragino kitas kompanijas imtis panašių veiksmų.
Penktadienį surengtos masinės akcijos paruošė dirvą Niujorke daugybei svarbių su klimatu susijusių renginių.
Pavyzdžiui, šeštadienį Jungtinių Tautų būstinėje prasidės Jaunimo klimato forumas.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas savo ruožtu pirmadienį organizuos nepaprastąjį viršūnių susitikimą, per kurį paragins pasaulio lyderius padidinti savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2015 metų Paryžiaus klimato sutartį.
Susitarimą ratifikavusios šalys įsipareigojo imtis veiksmų, kad iki šio šimtmečio pabaigos vidutinė mūsų planetos paviršiaus temperatūra pakiltų ne daugiau kaip dviem Celsijaus laipsniais, lyginant su padėtimi iki pramonės revoliucijos, o jeigu tai būtų įmanoma – ne daugiau kaip 1,5 laipsnio.
Ateinančią savaitę bus paskelbta svarbi JT ataskaita, kurioje perspėjama, jog pasaulinis atšilimas ir tarša niokoja vandenynus ir apledėjusius regionus. Šis procesas gali sukelti itin sunkių padarinių visai žmonijai.
Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) mokslinė ataskaita bus pateikta 195 šalių ekspertams, nuo penktadienio posėdžiausiantiems per Maroke rengiamą konferenciją.
