Frustracija dėl to yra didžiulė, žmonės pavargę dėl nežinomybės ir chaoso, kuri sukėlė vienas žodis – „Brexit“. Visi nori kuo greičiau tai užbaigti, tačiau ar pavyks?
Rinkimų apylinkės visoje Jungtinėje Karalystėje atsidarė 7 valandą vietos (9 valandą Lietuvos) laiku, o užsidarys 22 valandą Grinvičo laiku (vidurnaktį Lietuvoje). Žmonės gali balsuoti tokį ilgą laiko tarpą, nes rinkimai Jungtinėje Karalystėje tradiciškai vyksta ketvirtadieniais, kas yra normali darbo diena, tad sąlygos atiduoti savo balsą yra sudaromos visiems.
Favoritus karūnuoti dar anksti?
Labiausiai tikėtinas rinkimų baigties scenarijus – torių pergalė. Nors likus kelioms dienoms iki rinkimų pasklido kalbos, kad Konservatorių partijos persvara tirpsta, jie pirmavo visos rinkiminės kampanijos metu.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politikos ekspertai Londone tvirtino, kad tai greičiausiai buvo rinkiminis triukas, kuris buvo skirtas tik dar labiau sumobilizuoti dešiniojo sparno rinkėjus.
Tiesa, kol nėra oficialių rezultatų, pergalę skelbti dar anksti. Britai balsuoja vienmandatėse apygardose, kuriose laimi daugiausiai balsų surinkęs kandidatas.
Visoje šalyje yra daug ribinių apygardų, kuriose kova gali pasisukti į bet kurią pusę, tad net jeigu ir Konservatorių partija procentaliai surinks daugiausiai balsų, vietų Parlamente suformuoti daugumai jiems neužteks.
O kitos partijos yra aršiai nusistatę prieš premjero Boriso Johnsono konservatorius ir jų „Brexit“ planą. Jeigu rinkimų laimėtojas nebūtų aiškus, britai tokią situaciją vadina „Hung Parlament“ (liet. Pakartas Parlamentas), mažumos vyriausybę greičiausiai formuotų Leiboristų partija su Jeremy Corbynu priešakyje.
Tačiau valdyti jiems būtų itin sunku ir nėra aišku, kada kitą kartą (po pusmečio ar metų) vėl tektų eiti prie balsadėžių.
„Žmonės šiandien eina balsuoti susiėmę už nosių, nes abu pasirinkimai yra koktūs“, – naujienų portalui lrytas.lt tvirtino „Europos reformų centro“ smegenų centro direktorius Charlesas Grantas.
Žaidimas su emocijomis
Visa rinkiminė kova buvo intensyvus žaidimas su rinkėjų emocijomis. Toriai į šį karą ėjo vedini vieno šūkio „Įvykdykime „Brexit“ (angl. „Get Brexit done“). Taip jie apeliavo į visuomenės emocijas ir nuovargį.
Jie turi aiškų planą, kuris racionaliai žiūrint iš šono gal ir nėra pats geriausias, tačiau tai yra planas, o jį vykdanti partija yra kaip niekada vieninga.
Savo ruožtu leiboristai opozicijoje sėdi nuo 2010 metais pralaimėtų rinkimų. Per beveik dešimtmetį jie turėjo aplenkti Konservatorių partiją, kuri taikė griežtas taupymo politikas, tačiau taip nenutiko, o to priežastys yra mažiausiai dvi.
Visų pirma, jie neturi vieningos pozicijos „Brexit“ klausimu. Į rinkimus leiboristai eina vedini pažado pasiekti naują „Brexit“ susitarimą su Europos Sąjunga, kuris greičiausiai būtų žymiai minkštesnis ir leistų britams pasilikti muitų zonoje ir bendroje rinkoje, ir vėliau leisti žmonėms balsuoti referendume – šis susitarimas ar pasilikimas Bendrijoje.
Pats J.Corbynas viešai neskelbia savo pozicijos šiuo klausimu, tad į premjero postą kandidatuojantis politikas ant stalo nėra atskleidęs visų savo kortų.
Prie Leiboristų partijos nesėkmės prisideda ir jis pats kaip žmogus. 70-ies J.Corbynas yra pats nepopuliariausias pagrindinės opozicinės partijos lyderis istorijoje.
Jo įvaizdis yra tragiškas, o visą situaciją dar labiau gadina partijos viduje įsišaknijęs antisemitizmas, kurio jis greičiausiai net nesistengė išnaikinti.
„J.Corbynas iš partijos nešalina antisemitinių pažiūrų žmonių, nes jie yra tokie pat kraštutiniai kairieji, kaip ir jis pats“, – tikino Ch.Grantas.
Partija yra itin susiskaldžiusi. Nemaža jos dalis palaiko išstojimą iš ES, tačiau yra užtildyti, nes taip su toriais nepakovosi, tačiau ir dabar kova gali būti į vienus vartus.
Anot „Europos reformų centro“ direktoriaus Ch.Granto, ryškaus pralaimėjimo atveju J.Corbynas būtų priverstas pasitraukti iš partijos pirmininko pareigų.
Tuomet užvirtų kova partijos viduje, kurią laimėti gali ir nuosaikesnis politikas, kuris padėtų leiboristams judėti link politinio spektro centro ir ateityje susigrąžinti valdžią į savo rankas.
Greitai ryškių pokyčių nebus
B.Johnsonui laimėjus „patogią“ daugumą (350-360 mandatų 650 vietų Bendruomenių Rūmuose), jis greičiausiai dar iki Kalėdų Parlamentui duos balsuoti dėl išstojimo iš ES susitarimo dokumentų, o tada kamuolį per Lamanšo sąsiaurį perspirs Briuseliui, kur Europos Parlamentas turės paskelbti paskutinį patvirtinimą ir paleisti britus 2020-ųjų sausio 31-ąją.
Tačiau niekur toli jie nedings. Tokiu atveju jau 2020-ųjų vasario 1-ąją prasidėtų pereinamasis laikotarpis. Pagal susitarimą tarp Londono ir Briuselio, jis tęstųsi iki tų pačių metų pabaigos.
Tai reiškia, kad premjeras turės dar gerą pusmetį derėtis dėl prekybos susitarimo su ES, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui vis tiek neįvyktų iki šiol blogiausiu vadintas „Brexit“ be sutarties scenarijus.
Bet tai negarantuoja, kad 2021-uosius Bendrija pasitiks pagaliau išsprendus šį Gordijaus mazgą, nes britai gali šiuo atveju prašyti dar iki 2 metų pratęsti pereinamojo laikotarpio trukmę.
O politinė ateitis Jungtinėje Karalystėje yra sunkiau prognozuojama už orą, kuris greičiausiai stabiliai visus šiuos metus buvo ir ateityje bus apsiniaukęs.
Galbūt per šį laikotarpį bus dar vieni rinkimai, galbūt dar vienas „Brexit“ referendumas, galbūt dar vienas Škotijos bandymas atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės. To numatyti negali niekas, tačiau visi su viltimi laukia, kad tris su puse metų šalį varginantis chaosas bus suvaldytas.
