Prieš metus V.Zelenskis pirmajame rinkimų ture sulaukė 30 proc. ukrainiečių palaikymo ir antrajame ture susirungė su prezidento pareigas tuomet ėjusiu Petro Porošenka.
Televizijos ekrane ukrainiečiams matytas tautos tarnas (tokio pat pavadinimo seriale Ukrainos prezidentą prieš rinkimus V.Zelenskis ir vaidino) antrajame ture šokolado karalių tiesiog nušlavė nuo politinės arenos.
Politikos naujokas sulaukė 73 proc. balsų.
Tai akivaizdus ženklas, kad šalies gyventojai nebuvo patenkinti esama padėtimi ir valdančiais politikais. V.Zelenskio pažadai buvo skambūs, tačiau paprasti – išvyti visus vagis, kovoti su korupcija, „grąžinti valdžią tautai“. Pagrindinis ir didžiausias jų – užbaigti karą Rytų Ukrainoje.
Nei vieno iš šių dalykų prezidentas dar neįgyvendino, tačiau metai buvo kupini įvykių.
Rinkėjų apklausos rodo, kad po pirmųjų metų prezidentas išlieka kaip niekada populiarus.
Įgyvendinti pažadus – naivu
Tarptautinėje arenoje V.Zelenskio laukė įvykių kupini metai. Ukraina atsidūrė JAV prezidento Donaldo Trumpo apkaltos proceso epicentre.
„Didžiąją gyvenimo dalį pramogų versle vaikiausi aukštesnių reitingų, tačiau užteko vieno telefono skambučio, kad tapčiau tikrai žinomas visame pasaulyje“, – trečiadienį „The New York Times“ paskelbtame komentare rašė 42-ejų V.Zelenskis.
Irane buvo numuštas ukrainiečių lėktuvas. Proveržis įvyko santykiuose su Rusija. Po kelerių metų pertraukos buvo vėl suorganizuotas Normandijos ketverto susitikimas.
„Mano administracija supranta, kad diplomatija ir dialogas yra vieninteliai variantai šioje situacijoje“, – apie karą Ukrainoje rašė V.Zelenskis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Laurynas Jonavičius „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad konfliktas Rytų Ukrainoje nėra paprastas klausimas, kurį lengvai galima išspręsti.
„Konfliktas niekur nedingo, teritorijos tebėra ginčijamos, jų statusas neaiškus, valdymas nėra nustatytas, apibrėžtas ir suderintas. Tiesioginių susišaudymų beveik nėra, tačiau žmonės žūsta. Tarp Rusijos ir Ukrainos įvyko pasikeitimas kaliniais.
Ar tai reiškia, kad konfliktas yra sprendžiamas? Greičiausiai ne. Žadėti pasiekti kilnius dalykus yra viena, o neturint patirties ir nebūtinai turint visų viduje esančių žaidėjų palaikymą to įgyvendinimas praktikoje tampa kebliu dalyku. Paprastai žiūrint šis pažadas nėra įgyvendintas, bet naivu tikėtis, kad tai buvo galima padaryti“, – tvirtino L.Jonavičius.
Svajonių komandos kaita
Tikslai buvo iškelti ambicingi, tačiau V.Zelenskis prieš rinkimus nebuvo paskelbęs savo komandos sudėties. Tarp pirmojo ir antrojo rinkimų turų būsimasis prezidentas pasidalino Paryžiuje daryta nuotrauka, kurią puošė užrašas „svajonių komanda“.
Šalia prezidento žingsniuojantis į Eliziejaus laukus susitikti su Emmanueliu Macronu buvo užfiksuotas Oleksandras Danyliukas.
Buvęs finansų ministras dirbdamas P.Porošenkos administracijoje padėjo sutvarkyti šalies bankų sektorių.
Jam buvo suteiktos vyriausiojo prezidento patarėjo saugumo klausimais pareigos.
Kitas šalia V.Zelenskio tuo metu buvęs asmuo – Ruslanas Riabošapka. Kovotojui su korupcija buvo patikėta turbūt svarbiausias vaidmuo po prezidento. Jis tapo generaliniu prokuroru.
Ukrainos prezidentai anksčiau dažnai naudodavosi prokuratūra, kad duotų atkirtį savo priešams ir apdovanotų draugus. R.Riabošapka žadėjo būti kitoks ir nepriklausomas.
Šių dviejų asmenų paskyrimas į svarbius postus rodė, kad V.Zelenskis yra pasirengęs įgyvendinti ambicingus duotus pažadus, tačiau „svajonių komanda“ ilgai neišsilaikė.
O.Danyliukas pasitraukė po 4 mėnesių, o R.Riabošapka pareigose išbuvo daugiau nei pusmetį.
„Vietoje to, kad kovotų su oligarchais, V.Zelenskis pasirinko taiką ir sugyvenimą“, – BBC teigė R.Riabošapka.
L.Jonavičius teigė, kad šalyje per metus buvo priimta nemažai korupcijai suvaldyti skirtų įstatymų, panaikinta parlamentarų neliečiamybė, tačiau ir šioje srityje kyla problemų dėl sprendimų įgyvendinimo.
„Korupcija niekur nedingo, o rezultatai priklauso nuo vertinimo taško. Formaliai žiūrint procesas juda, tačiau judėjimas yra labai lėtas. Pats korupcijos lygis šalyje per metus negalėjo greitai sumažėti, tai daugiausia stovima vietoje.
Tai, ką V.Zelenskis žadėjo, daugiau buvo populistiniai pažadai, kuriuos įgyvendinant atsiranda daugybė struktūrinių iššūkių ir problemų, su kuriomis V.Zelenskiui dorotis nėra lengva“, – kalbėjo politologas.
Iššūkiai lieka tie patys
Be V.Zelenskio, minėtoje nuotraukoje buvo ir jo vaikystės draugas Ivanas Bakanovas. Anksčiau jis vadovavo V.Zelenskio prodiuserinei kompanijai, vėliau jo rinkiminei kampanijai, o po pergalės tapo saugumo tarnybos SBU vadovu.
Praėjus metams jis yra vienas iš keleto žmonių, kuris išlaikė savo pareigas.
Pirmi V.Zelenskio metai buvo itin matomi. Juo pasitiki apie 57 proc. ukrainiečių. Ir pagal šį vertinimą po pirmų valdymo metų jis lenkia savo pirmtakus.
„Jis daro tai, ką žadėjo ir kiek gali. Pasiekti tikrai ne viską pavyksta, tačiau tai nėra jo kaltė“, – kalbėjo L.Jonavičius.
Tačiau net ir turėdamas daugumos ukrainiečių palaikymą jis tebėra vertinamas prieštaringai.
37 proc. šalies piliečių reiškia nepasitikėjimą prezidentu. Dalis ukrainiečių gali tvirtai atsakyti, kad šalis juda link dar vienos politinės katastrofos ir revoliucijos, o istorija atsikartos.
Tačiau nepaisant kritikos 35 proc. šalies gyventojų mano, kad šalis juda teisinga linkme, o V.Zelenskis yra geriausias variantas Ukrainai pasiekti norimus pokyčius, nes rodo asmeninę iniciatyvą išspręsti įsisenėjusias problemas.
Kaip rodo pastarieji metai, pokyčiai nėra tokie greiti, tad problemos ateityje išliks tos pačios.
„Visi minėtieji iššūkiai vis dar yra čia.
Papildomos problemos bus susijusios su pandemija ir jos sukeltu ekonominiu nuosmukiu.
Tai bus didelis veiksnys lemsiantis ir V.Zelenskio populiarumą, ir stabilumą Ukrainos viduje. Tačiau tai yra globalus veiksnys, kuris nepriklauso nuo paties prezidento, tačiau gali prisidėti prie esamų problemų didinimo“, – tvirtino L.Jonavičius.
