Tą pačią dieną, kai ekscentriškasis elektromobilių kompanijos „Tesla“ vadovas Elonas Muskas pamatė, kad jo pajamos siekia 36,6 mlrd. dolerių (33,4 mlrd. eurų), vienoje jo gamykloje dirbanti Maricela Betancourt sielvartavo dėl savo šeimos sąskaitų.
Įmonėje 58 metų moteris iki balandžio 7 dienos dirbo prižiūrėtoja – tądien jai ir 129 kitiems prižiūrėtojams buvo pasakyta eiti namo ir negrįžti tol, kol nebus panaikintas reikalavimas laikytis socialinio atstumo.
Pastarąją algą ji gavo balandžio 8-ąją ir kol kas nežino, kada gaus kitą. Moteris už kovo mėnesį ligoninėje suteiktas paslaugas liko skolinga 1325 dolerius (1208 eurus). Ji sunkiai gali sumokėti už nuomą, internetą ir maistą.
Moters vyras statybininkas karantino metu irgi neteko darbo.
Taip pat ir jų 20 metų sūnus Danielius, kuris yra pirmasis šeimoje įstojęs į koledžą, – vaikinas įsidarbino kompiuterinių žaidimų parduotuvėje, kad galėtų padėti šeimai sumokėti už jo mokslus.
Tuo metu M.Betancourt vadovas, rodos, gyvena kitoje visatoje. Kol šeimą išmaitina maisto bankai, o Danielius užsiima vienadieniais darbais tam, kad gautų papildomų lėšų, E.Muskas paskelbė, kad planuoja parduoti visą savo turtą, nes dėl jo „jaučiasi prastai“.
„Tesla“ akcijų kaina šiemet pakilo taip aukštai (28 proc.), kad gegužės 1 d. E.Muskas savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje paskelbė, kad ji yra per didelė.
Ir nors po to kaina nukrito 10 proc., ji vis tiek yra beveik trigubai didesnė nei buvo prieš metus.
„Akivaizdu, kad tai yra milijonus uždirbanti kompanija, kuri turi pakankamai išteklių, kad galėtų klestėti, – kalbėjo M.Betancourt. – Bet mes, šios kompanijos darbuotojai, privalome dirbti nuo algos iki algos. Na, o šiuo metu algos negauname visai, tad nežinome, ką reikės daryti.“
Atskirtis – didelė ir nenauja
Auganti praraja tarp JAV turtingųjų ir visų kitų žmonių nėra naujas reiškinys. Bet netikėtas ir itin spartus ekonomikos ritimasis žemyn dėl COVID-19 sukeltos pandemijos šią atskirtį padarė dar didesnę.
Nuo kovo vidurio daugiau negu 36,5 mln. žmonių paskelbė save bedarbiais – daugiau nei triskart daugiau nei per 2007–2009 metų ekonominę krizę.
Tuo metu po staigaus, bet trumpo nuosmukio kovo mėnesį akcijų birža atsigavo.
Šalies turtingieji stebi savo bankų sąskaitas ir kaip jose ir toliau kaupiasi turtai, kai vidurinės ir darbininkų klasės žmonės skęsta skolose, didėjančiose kiekvieną savaitę.
Šis kontrastas matomas ne tik tarp mažai uždirbančių darbuotojų ir milijardus turinčių vadovų. Mažiems restoranams ir parduotuvėms sąskaitos vis didėja, o jų paraiškos federalinei Darbo užmokesčio apsaugos programai lieka neatsakytos. Tačiau tokios įmonės kaip Indianos anglių kompanija „Hallador Energy“, kurioje lobistu dirba buvęs Aplinkos apsaugos agentūros vadovas Scottas Pruittas, iš šios programos sulaukė milijonų dolerių.
Kovo mėnesį būsto kainoms padidėjus 8 proc. visos skolų turinčios šalies šeimos sulaukė pranešimų apie iškeldinimą – net ir tose valstijose, kuriose galioja iškeldinimo moratoriumai.
Mažos parduotuvės užsidarė, kad būtų laikomasi socialinio atstumo apribojimų, o internetinių parduotuvių, ypač turinčių milžiniškas auditorijas, pajamos išaugo. Pavyzdžiui, „Amazon“ pranešė, kad jos pajamos pirmąjį ketvirtį šoktelėjo 26 proc.
Pagalba lengviausiai suteikiama tiems, kurie turi gerų advokatų ir lobistų.
Tokios kompanijos kaip „Carnival“ ir „Boeing“ Federalinio rezervo pagalba pasiskolino milijardus dolerių.
Balandžio viduryje „Carnival“ generalinis direktorius teigė, kad likusią 2020 metų dalį gali gyventi be jokių pajamų. Tuo metu kasininke Ohajuje dirbanti Cindy Kimbler turėjo paskelbti bankrotą po to, kai skolų išieškojimo agentūra ėmė karpyti jos atlyginimą dėl greitosios paskolos, kurią pasiėmė automobilio, reikalingo kelionei į darbą, remontui.
Situacija gali tik blogėti
Ši nelygybė ateinančiais metais tik blogės. JAV yra didžiausia ekonomika pasaulyje, todėl tol, kol dauguma amerikiečių bando ieško išeities iš susiklosčiusios situacijos, tuo metu kenčia ir šalies prekybos partneriai.
Galima netgi sakyti, kad ši nelygybė gali pakenkti demokratinei visuomenei ir kelti grėsmę pasauliniam stabilumui.
Dėl greito su vartotojais susiduriančio verslo uždarymo šis ekonominis nuosmukis tampa unikalus.
Kadangi pigesnė darbo jėga užsienyje traukė gamyklas perkelti į kitas šalis, JAV tapo paslaugų ekonomika.
Kovo mėnesį ir balandžio pradžioje, koronavirusui pradėjus vis sparčiau plisti šalyje, parduotuvės ir kiti verslai buvo uždaryti per vieną naktį. Milijonai darbuotojų – pardavėjų, auklių, virėjų – iškart neteko darbo.
Koledžus ir universitetus baigę darbuotojai, galintys dirbti iš namų, kol kas didelių netekčių išvengė – jie toliau gauna algas ir stebi, kaip auga jų santaupos atšaukiant atostogas ir vakarienes restoranuose.
Viename tyrime, analizuojančiame nedarbo išmokas Kalifornijoje, pastebėta, kad nuo kovo 15 d. 37 proc. dėl pašalpų besikreipusių žmonių turi vidurinį išsilavinimą.
Žmonių, ir turinčių bakalauro laipsnį ir besikreipusių dėl išmokų, yra mažiau nei 6 proc.
Tačiau tai gali pasikeisti – niekas nėra apsaugotas tokio milžiniško nuosmukio metu.
Tokios įmonės kaip „Yelp“, „Gap“ ir „Lyft“ jau pranešė, kad turėjo atleisti daugiau nei tūkstantį korporacinių darbuotojų, o milijonai buvo išleisti atostogų arba sulaukė algos sumažėjimo.
Vis dėlto aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai greičiausiai su šia krize susidoros lengviau: nuo 2000 metų jų algos išaugo gerokai labiau negu tų, kurie ir taip uždirba mažiau.
Vos vienas iš keturių suaugusiųjų mažiau uždirbančiose šeimose teigia, kad turi pakankamai lėšų, galinčių padengti trijų mėnesių išlaidas nutikus nelaimei. Vidurinės klasės šeimose tai gali pasakyti trys iš keturių žmonių.
Dabar baisiausia – nežinomybė
Nors Amerikos ekonomikos pakilimai ir nuosmukiai jau seniai didžiausią įtaką daro neturtingiesiems ir vidurinei klasei, ši krizė yra dar tikslingesnė – ji daro poveikį tiems, kurie gali sau leisti mažiausiai.
2007–2009 metų ekonominės krizės metu su problemomis susidūrė daugelio pramonės šakų darbuotojai, bet dauguma jų vis tiek išlaikė savo darbą, vakarienė ar apsilankymas kirpykloje buvo maža prabanga, kuria dauguma vartotojų galėjo sau leisti.
Šįkart didžioji dalis atleistų žmonių – tai darbo klasės atstovai, o tarp jų neproporcingai daug nebaltaodžių asmenų bei moterų.
Šie žmonės iki šiol gyveno nuo algos iki algos – jų išlaidos didėjo, tačiau darbo užmokestis nekito.
Dėl prarasto darbo ar negalėjimo sumokėti nuomą kyla pavojus, kad jie to gali ir neišgyventi. Didžioji šalies dalis yra būtent šioje grupėje.
Matant, jog COVID-19 atvejų skaičiai kol kas nemažėja, vartotojai ir verslai bijo grįžti į tokį gyvenimą, koks buvo anksčiau. Pasaulyje, kuriame vyrauja finansai ir verslas, niekas nėra baisiau už nežinomybę.
Krizei tęsiantis ir žmonėms atidedant pirkinius, vis daugiau verslų žlugs, taip sukurdami dar didesnį nedarbą ir dar labiau mažindami vartotojų paklausą.
Socialinės apsaugos sistema – jau dabar kelianti abejonių – tampa vis trapesnė. Normaliais laikais maždaug trečdalis žmonių, netekusių darbo, sulaukia bedarbio pašalpos.
Balandį ir gegužę tūkstančiai žmonių laukė ne vieną savaitę tik tam, kad sužinotų, jog jie netinkami gauti pašalpą.
Prie krizės prisideda ir sveikatos apsaugos kainos. Anot Ekonomikos politikos instituto, maždaug 12,7 mln. amerikiečių neteko darbo suteikiamo sveikatos draudimo. Prie šių žmonių prisideda dar 27,5 mln. gyventojų, kurie draudimo neturėjo dar prieš krizę.
Praradusi auklės darbą 41 metų Tanisha Robinson nebegalėjo sau leisti turėti sveikatos draudimą. Santaupoms senkant moteris ėmėsi to, kas tapo išeitimi daug kam – ji pagalbos ėmė prašyti nepažįstamųjų internete.
Vos kelių dolerių parama iš naujo „Twitter“ draugo padėdavo susimokėti už maistą, o pagalba iš kito socialinio tinklo vartotojo padėjo apmokėti jos balandžio mėnesio nuomą. Atėjus gegužei moteris ir vėl nebeturėjo pinigų.
„Aš turiu pasirinkti, kurie vaistai man svarbiausi ir be kurių galėčiau gyventi“, – sakė T.Robinson. Vieni iš reikalingų vaistų – hidroksichlorokvinas – bet kokiu atveju tapo sunkiai prieinami po to, kaip Donaldas Trumpas apie juos ėmė kalbėti kaip apie galimus vaistus nuo COVID-19.
Turtingiesiems niekada neteko susidurti su šiais pasirinkimais, tačiau vis daugiau amerikiečių atsiduriant tokioje situacijoje JAV ekonomika pradeda priminti čiuožyklų ir kopėčių žaidimą.
Pakankamai pinigų turintys žmonės ir toliau nuosekliai kopia aukštyn, o darbuotojai, neturintys stabilaus darbo, krinta vis žemiau. Jiems bus vis sunkiau pasivyti ar netgi išlikti šiame žaidime.
M.Betancourt šeima jaudinasi, kad jei jų sūnus negalės ir toliau mokėti už savo koledžą, jis praras galimybę gauti išsilavinimą ir bus nustumtas į tą pačią ekonominę grupę kaip ir jo tėvai.
Ar pokyčiai įmanomi?
Imigrantams JAV ir toliau atrodo kaip galimybių šalis, bet ekspertams, studijuojantiems JAV ekonomiką, šalis tapo nelygybės ir klasinio susiskirstymo žeme.
Tokie pokyčiai kaip globalizacija ar technologijos daug ką išstūmė iš skurdo, bet tai padėjo sutelkti pinigus į kelių žmonių rankas. Laikui bėgant JAV taip pat nutarė didesnę pinigų dalį palikti privačiose rankose ir mažiau rinkti į bendrą puodą.
Ar situacija galėtų pasikeisti? Tikėtina, kad šalis taps geresne, šiltesne vieta, kurioje žmonės bus vieningesni. Demokratai vis dažniau kalba apie tokius planus kaip atleidimas nuo studentų paskolų ar universali sveikatos apsauga.
Bet kol kas sunku pasakyti, kaip pasikeis pasaulis po COVID-19.
Jau dabar pastebima ženklų, kad darbuotojams vis sunkiau sekasi kovoti už save. Kovo mėnesį „Amazon“ atleido darbuotoją, kuris suorganizavo streiką. Kompanija teigė, kad šis žmogus pažeidė socialinio atstumo reikalavimus.
Kai JAV susiduria su didele ekonomine nežinia, ekspertai dažnai stebisi, kad darbuotojai nekelia masinių maištų.
Bet nors žmonės ir jaučia pyktį bei neteisybę, jie per daug užsiėmę – kovoja už išlikimą ir tai, kad galėtų išsaugoti stogą virš galvos.
Lietuvoje situacija jau stabilizavosi
Palyginti su kovo 16 d., Lietuvoje karantino laikotarpiu nedarbo lygis nuo 9,3 proc. išaugo 2,2 proc. punkto, tačiau per pastarąsias 30 dienų augimas smarkiai sulėtėjo: nuo balandžio 20 d. nedarbo lygis išaugo 0,4 proc. punkto ir pradėjo svyruoti ties 11,5 proc.
Galiojančių nedarbingumo pažymėjimų skaičius šiuo metu svyruoja apie 90 tūkst.
Nuo karantino paskelbimo dienos iki gegužės 13 d. Registrų centre bankrutuojančių įmonių teisinis statusas įregistruotas 123 įmonėms. 2019 m. per atitinkamą laikotarpį įregistruotos 279 bankrutuojančios įmonės. Taigi kol kas įmonių bankroto augimo tendencijos nėra.
Parengta pagal „Time“ inf.
