„Jungtinė Karalystė paliko Europos Sąjungą (ES) – pasiruošk 2021 metams“ – toks užrašas anglų kalba pasitinka kiekvieną lietuvį į „Google“ internetinę paiešką suvedus vieną žodelį „Brexit“.
Ruoštis tikrai reikėtų suskubti, o pakeliui nepamiršti prisisegti saugos diržų.
Dauningo gatvės atstovai ruošiasi visu greičiu išskrieti iš Europos, o tai naudos neduos nei Britų salų gyventojams, nei Senojo žemyno atstovams.
Nors ES ir tvirtina, kad laiko pasiekti susitarimą yra iki lapkričio pradžios, Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas nustatė anksčiau būsiantį sunkiai besirutuliojančių derybų pabaigos terminą – tai spalio 15-oji, kai įvyks Europos Vadovų Tarybos susitikimas.
Jeigu iki šios dienos Londonas ir Briuselis, o kartu ir visos Europos Sąjungos sostinės, neras bendros kalbos dėl santykių po britų pasitraukimo pereinamojo laikotarpio pabaigos, BoJo vadinamas Jungtinės Karalystės premjeras yra pasirengęs trauktis be prekybos susitarimo.
Tačiau ES derybininkai tvirtina viena – britai net nebando derėtis.
Tad kokie yra abiem pusėms svarbiausi klausimai, kur stringa derybos ir ar dar yra vilties šioje nuo 2016-ųjų birželio tebesitęsiančioje „Brexit“ epopėjoje išvysti laimingą pabaigą?
Daugiau pratęsimų nebus
2020-ųjų sausio 31 dieną Jungtinė Karalystė paliko Europos Sąjungą.
Iki šios dienos britai nuėjo kruviną kelią. Derybos strigo ir vėl buvo tęsiamos. Tuometės premjerės Theresos May gambitas paskelbiant pirminius rinkimus tikintis, kad Konservatorių partija užsitikrins didesnę daugumą, nepavyko – toriams teko ieškoti kitų partijų paramos, kad galėtų įgyvendinti savo sprendimus.
Išstojimo sutartis buvo skaudžiai talžoma Bendruomenių Rūmų suoluose sėdinčių parlamentarų.
Ministrai iš postų traukėsi dešimtimis, o šalis gyveno dideliame chaoso burbule.
Galiausiai Th.May nusprendė trauktis, o į jos vietą stojo ekscentriškasis B.Johnsonas.
Jis darkart nusprendė pabandyti surengti pirmalaikius Parlamento rinkimus ir šis ėjimas pasiteisino.
BoJo vedama Konservatorių partija užsitikrino beveik 40 vietų daugumą. Bendruomenių Rūmai nesunkiai pritarė išstojimo iš ES susitarimui, prie kurio per beveik pusmetį premjero poste rankas buvo prikišęs ir B.Johnsonas.
Bet keleri derybų metai padėjo susitarti tik dėl išstojimo susitarimo – abi pusės liko neišsiaiškinusios, kaip reikės gyventi po 47 metus trukusio buvimo kartu.
Išstojimo sutartyje buvo kalbama apie žmonių teises, sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos klausimą, finansinius Jungtinės Karalystės įsipareigojimus, bet nebuvo išspręsti prekybos klausimai.
Pereinamuoju laikotarpiu Jungtinė Karalystė toliau seka ES prekybos taisyklėmis ir prekių bei paslaugų judėjimas išlieka toks pat kaip ir anksčiau. Bet šis laikotarpis baigsis šių metų paskutinę dieną, o terminas, iki kurio britai galėjo kreiptis dėl jo pratęsimo, jau praeityje.
Tad pagrindiniai keliai išlieka tik du – susitarti arba palikti Bendriją be prekybos susitarimo.
Vidurio taško paieškos
Europos Komisija Jungtinei Karalystei buvo pasiūliusi du prekybos po „Brexit“ variantus – priimti taisykles ir naudotis laisva Bendrijos rinka kaip Norvegija arba turėti standartinį laisvosios prekybos susitarimą ir sutarti dėl kai kurių bendrų normų kaip Kanada.
„Jungtinė Karalystė atmetė pasirinkimą tarp dviejų egzistuojančių modelių. Premjeras atmetė Norvegijos modelį tvirtindamas, kad taisyklių priėmimas be balso teisės yra politiškai netinkamas.
Standartinis Kanados stiliaus laisvosios prekybos susitarimas taip pat netiko, nes neapima didelės dalies paslaugų sektoriaus (apie 80 proc. Jungtinės Karalystės ekonomikos) ir tai būtų toks ryškus pokytis, kad neišvengiamai padarytų didžiulę žalą Jungtinės Karalystės ekonomikai“, – tvirtina Londone įsikūrusio „Institute for Government“ („Vyriausybės instituto“) analizės centro darbuotojai.
Dauningo gatvės atstovai teigia, kad įmanoma atrasti vidurio tašką tarp Norvegijos ir Kanados, tačiau egzistuojantys variantai taip pat nėra priimtini kuriai nors pusei.
Susitarimuose su Ukraina ir kitomis Rytų partnerystės šalimis yra numatyta dalinė integracija į bendrąją rinką, tačiau valstybės privalo pamažu priimti ES taisykles ir institucinę priežiūrą.
Šis variantas pradžioje viliojo Jungtinę Karalystę, bet situacijos yra visiškai skirtingos. Ukraina siekia narystės ES, o Jungtinė Karalystė iš jos traukiasi.
Britai atkreipia dėmesį į Šveicariją, kuri su ES turi susitarimų tinklą. Šie susitarimai reguliuoja kiekvieno sektoriaus įsitraukimą į bendrąją rinką be institucijų priežiūros ir prievartinio susitarimų vykdymo.
Londoną šis variantas vilioja, tačiau Briuselis kol kas nėra linkęs nusileisti ir britams pasiūlyti sąlygas, panašias į Šveicarijos.
Nepasako, ko nori
Ekspertai pabrėžia, kad britai sugeba pasakyti, ko nenori, bet negali pasakyti Briuseliui, kokios sąlygos juos tenkintų.
Tik pateikus konkrečius pasiūlymus, kuriuos galėtų įvertinti ES derybininkai, būtų galima pajudėti iš šio mirties taško.
Dauningo gatvės atstovai dar nėra parodę tautai, koks variantas geriausias Jungtinės Karalystės ateičiai.
Europai taip pat nėra siunčiami signalai, kad Londonas pasirengęs reaguoti lanksčiai.
Vidurio taško tarp Kanados ir Norvegijos paieškos reikalauja lankstumo iš abejų pusių, bet ES derybininkai tvirtina, kad britai net nebando derėtis.
Jeigu susitarimas taip ir nebus pasiektas, metų pabaigoje lauks išsiskyrimas be prekybos susitarimo ir tolesnio santykių reguliavimo palengvinimo. Tai reiškia, kad 43 proc. Jungtinės Karalystės eksporto (330 mlrd. eurų) ir 51 proc. importo (409 mlrd. eurų) taps reguliuojami pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles – įsigalios standartiniai muitai ir tarifai.
„Iš to, kas pateikiama apie derybines pozicijas viešai, atrodo, kad svarbiausi klausimai, dėl kurių nesutariama, yra reguliavimo taisyklių laikymasis.
ES siekia, kad britai toliau laikytųsi reguliavimo standartų, o britai nori pasibaigus pereinamajam laikotarpiui turėti teisę spręsti patys“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Didesnių ar mažesnių nesutarimų kyla ir kitose srityse.
Gali sulaužyti sutartį
Nerimą toliau kelia ir Šiaurės Airijos klausimas. Dėl šio aspekto ilgai planuotas „Brexit“ neįvyko dar 2019 metų kovo 29-ąją, o išstojimo terminas buvo kelis kartus nukeltas.
Su ES derėdamasis B.Johnsonas pasiekė Šiaurės Airijos protokolu vadinamą susitarimą, pagal kurį regionas ir toliau seks kai kuriomis Bendrijos taisyklėmis, kad saloje neiškiltų fizinė siena, apribojanti prekių judėjimą po pereinamojo laikotarpio pabaigos.
Tačiau šią savaitę B.Johnsonas pareiškė, kad nori pakeisti kai kuriuos Šiaurės Airiją liečiančio susitarimo aspektus.
Tai žymi agresyvią retoriką, kuria siekiama ES parodyti, kad britai nori patys kontroliuoti savo ateitį, net ir dar vienos konfrontacijos su Bendrija sąskaita.
Naujuose B.Johnsono pasiūlymuose teigiama, kad tarp Šiaurės Airijos ir likusios Jungtinės Karalystės vykstančiame prekių judėjime neatsiras jokių naujų patikros aspektų, tačiau Jungtinės Karalystės ministrai turės galią tai pakeisti, jeigu kitų metų pradžioje tarp Londono ir Briuselio nebus pasiektas prekybos susitarimas.
Tai pasmerkė tiek ES pareigūnai, tiek BoJo pirmtakė Th.May.
Vyriausybės Teisės departamento vadovas Jonathanas Jonesas paskelbė, kad dėl vyriausybėje kilusių nesutarimų traukiasi iš pareigų.
Šiaurės Airijos sekretorius Brandonas Lewisas tvirtino, kad tai yra „apsaugos tinklas“ Šiaurės Airijos verslams, tačiau kartu pripažino, jog tokie pokyčiai pažeistų tarptautinę teisę.
Konservatorių partijos senbuviai taip pat tvirtino, jog tokio įstatymo priėmimas pažeistų britų reputaciją tarptautinės teisės sutarčių laikymosi atžvilgiu.
„Ilgus amžius mūsų žodį priėmė tiek draugai, tiek priešai. Mūsų parašas bet kokioje sutartyje ar susitarime buvo šventas. Jeigu nebesilaikysime duotų pažadų, prarasime tai, kas yra neįkainojama, ir to nebegalėsime susigrąžinti“, – tvirtino buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Johnas Mayoras.
Paleido branduolinę bombą
Jei Londonas priims šį įstatymą ir Briuselio būgštavimai nebus išsklaidyti, Bendrija gali sudaryti arbitrų kolegiją arba kreiptis į Europos teisingumo teismą.
Politikos apžvalgininkai jau dabar šį BoJo veiksmą vadina branduolinę bombą paleidžiančio mygtuko paspaudimu.
Tai tik dar labiau apsunkina išstojimo derybas ir dar labiau priartina išstojimo be prekybos susitarimo varianto tikimybę.
„Pereinamojo laikotarpio pabaigos be susitarimo scenarijus būtų žalingas abiem pusėms, bet britams labiau. Jiems ES rinka yra svarbesnė nei britų rinka Bendrijai.
Atrodo, motyvacija turėtų būti britų pusėje, bet matome, kad jų derybinė taktika atrodo tokia pat, kokia buvo ir ankstesniais derybų dėl išstojimo sutarties ir politinės deklaracijos etapais – iki paskutinės dienos tikimasi, kad ES nusileis“, – tvirtino R.Vilpišauskas.
Britai parodys lankstumą?
Perėjimo prie prekybos PPO nustatytomis taisyklėmis atveju R.Vilpišauskas mato tik politinę tokio Jungtinės Karalystės valdžios pasiryžimo naudą.
„Nauda yra, jeigu dabartinio valdančiųjų premjero ir jo komandos išskaičiavimas yra toks, kad yra svarbu parodyti savo kietą poziciją.
Ekonominės naudos nerodo jokios studijos, nebent britams pavyktų greitai pasirašyti laisvosios prekybos sutartis su svarbiausiomis savo partnerėmis – JAV ir Australija, tačiau čia vėl grįžtame prie fakto, kad ES britams yra svarbiausia prekybos ir investicijų partnerė. Be šios sutarties ir kitos sutartys reikšmingos naudos nesuteiks, – kalbėjo R.Vilpišauskas. – Jeigu remtumės tuo, kas vyko nuo tada, kai prasidėjo derybos dėl išstojimo ir ateities santykių, mes matome du dalykus.
Britai didesnę dalį derybų laiko nėra linkę eiti į jokius kompromisus ir laukia iki paskutinių dienų, tačiau tada parodo stebėtiną lankstumą. Tai pademonstravo ir premjeru vos tapęs B.Johnsonas.“
Artėjant pereinamojo laikotarpio pabaigai politologas išskiria kelis galimus scenarijus, kaip gali pasisukti „Brexit“ epopėja.
Pirmasis – susitarimas panašus į Kanados ir ES. Antrasis – paprastas susitarimas dėl muitų netaikymo. Trečiasis – išsiskyrimas be prekybos susitarimo.
„Labiausiai tikėtina yra tai, kad spalį ar net lapkritį bus rastas koks nors kompromisas susitarimus dėl kai kurių klausimų paliekant ateičiai, bet randant sprendimą dėl to, kas yra svarbiausia, kad nuo Naujųjų metų nebūtų sutrikdyta tarpusavio prekyba ir ekonominiai ryšiai“, – kalbėjo VU TSPMI profesorius.
Lieka tik tikėtis, kad artėjant paskutinei derybų minutei koks nors susitarimas bus pasiektas ir sunkiai pastaruoju metu prognozuojamas BoJo nesugalvos dar vienos staigmenos, kuri gali skaudžiai kainuoti visoms pusėms.
Bus stengiamasi, kad ryšiai nenutrūktų
Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos statistikos duomenimis, iki 2020 m. birželio 30 d. buvo pateikta 188 630 Lietuvos piliečių prašymų dėl gyventojo statuso. Iš viso Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 211 tūkst. Lietuvos piliečių. Piliečiams, planuojantiems likti toliau gyventi Jungtinėje Karalystėje, svarbu laiku pateikti prašymą dėl gyventojo statuso pagal ES nuolatinio gyventojo statuso programą, o gavus nenuolatinio gyventojo statusą nepamiršti laiku kreiptis dėl nuolatinio gyventojo statuso. Prašymai priimami iki 2021 metų birželio 30 dienos.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento atstovų teigimu, Lietuvos interesai yra tinkamai įtvirtinti ES derybiniame mandate.
„Lietuva palaiko bendrą ES tikslą siekti plataus susitarimo su Jungtine Karalyste, apimsiančio kuo daugiau ateities santykių sričių. Skiriame kelias prioritetines ES ir Jungtinės Karalystės ateities santykių derybų sritis: ekonomika ir prekyba, pabrėžiant kuo geresnes sąlygas Lietuvos vežėjams, bei piliečių teisės, akcentuojant socialinės apsaugos užtikrinimo svarbą. Taip pat nuolatos primename apie derybų užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityse svarbą atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė atsisako derėtis dėl bendradarbiavimo šiose srityse“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino URM atstovai.
URM atstovai teigia, jog deryboms pasibaigus be susitarimo itin smarkiai pasikeistų abiejų derybų pusių bendradarbiavimo pobūdis: prekyba būtų vykdoma pagal PPO taisykles, atsirastų daug neaiškumo dėl nustosiančių galioti reguliavimo taisyklių įvairiose srityse – pradedant finansinėmis paslaugomis, baigiant oro bei kelių transportu.
„Lietuvai svarbu išlaikyti kuo glaudesnius santykius su šalimi, kurioje gyvena šimtai tūkstančių mūsų piliečių, todėl net ir nesusitarimo atveju dėsime visas pastangas, kad šie ryšiai nenutrūktų“, – teigė URM atstovai.
