Nuo vasario mėn. Europos Sąjunga įvardijo 1236 asmenis ir 155 bendroves, kurioms taikomos sankcijos, įšaldant jų turtą ir užkertant kelią patekti į bloką. Blokas uždraudė prekybą beveik 1 000 kategorijų ir šimtų subkategorijų produktais, įvedė beveik visišką Rusijos naftos embargą, eksportą į Rusiją sumažino maždaug trečdaliu, importą – dviem trečdalias.
Tačiau net ir dabar kai kurioms prekėms ir sektoriams taikoma akivaizdi išimtis.
Pažvelgus vos į kelius atvejus matyti, kad kai kurios valstybės ir privati pramonė intensyviai derasi užkulisiuose, kad apsaugotų sektorius, kurie, jų manymu, yra pernelyg vertingi, kad jų atsisakytų. Taip pat galime pamatyti, kokių kompromisų Europos Sąjunga ėmėsi, kad išlaikytų vienybę.
Belgai apsaugojo prekybą rusiškais deimantais. Graikai netrukdomai gabena rusišką naftą. Prancūzija ir kelios kitos šalys vis dar importuoja rusišką uraną branduolinei energijai gaminti.
Sunku įvertinti šių išimčių grynąjį poveikį Europos sankcijų Rusijai veiksmingumui, tačiau politiniu požiūriu jos leido 27 bloko narėms itin sparčiai ir vieningai parengti didžiulį sankcijų paketą.
„Galiausiai tai yra vienbalsiškumo kaina, kad ši koalicija išliktų kartu, ir, žvelgiant plačiau, sankcijos tikrai veikia“, – sakė Vokietijos Maršalo fondo tyrimų grupės Briuselio biuro vyresnysis mokslinis bendradarbis Jacobas Kirkegaardas, kaip įrodymą nurodydamas sumažėjusias Rusijos galimybes naudotis karinėmis technologijomis.
„Mes norėtume, kad būtų įtraukta viskas, deimantai ir visi kiti specialūs interesai, bet aš manau, kad jei norint išlaikyti visus kartu, reikia juos tausoti, tegu taip ir būna“, – pridūrė jis.
Ukrainos vyriausybė kritikavo kai kurias išimtis, o prezidentas Volodymyras Zelenskis priekaištavo Europos valstybėms, kad jos ir toliau leidžia verslą su Rusija, sakydamas, kad jos pamiršta ukrainiečių aukas.
„Yra žmonių, kuriems Antverpene parduodami deimantai yra svarbesni už mūšius, kuriuose mes kariaujame. Taika verta kur kas daugiau nei deimantai“, – sakė V. Zelenskis Belgijos parlamente kovo pabaigoje per kreipimąsi vaizdo ryšiu.
Deimantų klausimas
Nuolatinė Belgijos ir kitų šalių deimantų sektoriaus sėkmė palaikant Rusijos deimantų prekybos srautą rodo, kad kai kurios ES šalys atsisako aukoti „šventas karves“, net jei jų kolegos sutinka skausmingai bausti Kremlių.
Neapdorotų deimantų eksportas Rusijai yra labai pelningas, ir jie plaukia į Belgijos Antverpeno uostą, istoriškai svarbų deimantų centrą.
Prekyba, kurios metinė vertė siekia 1,8 mlrd. eurų – apie 1,75 mlrd. dolerių – buvo apsaugota per kelis iš eilės bloko sankcijų raundus, nors netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje ji buvo iškelta kaip galimas taikinys.
Belgijos vyriausybė teigė, kad ji niekada neprašė Europos Komisijos, ES vykdomosios institucijos, kuri rengia priemonių projektus, išbraukti deimantų iš bet kokio sankcijų sąrašo ir kad jei deimantai būtų įtraukti, ji su tuo sutiktų.
Techniniu požiūriu tai gali būti tiesa. Tačiau naujausias šį mėnesį patvirtintų sankcijų etapas atskleidė intensyvias intervencijas, kai tarp įvairių bloko tarnybų, kurios dalyvauja techniškai rengiant sankcijas, įvyko koordinavimo klaida.
Šis incidentas, kurį keli su juo susiję diplomatai laikraščiui „The New York Times“ apibūdino kaip „farsą“, rodo, kaip veikia lobizmas. Diplomatai kalbėjo anonimiškai, kad galėtų laisvai apibūdinti tai, kas įvyko.
Rugsėjo mėnesį Europos Komisija parengė naujausią sankcijų raundą ir į šį sąrašą neįtraukė deimantų.
Tačiau Europos išorės veiksmų tarnyba – ES užsienio reikalų tarnybos atitikmuo, kuris bendradarbiauja su Komisija rengiant sankcijas, – negavo pranešimo, kad deimantai turėtų likti išbraukti, ir įtraukė į savo parengtą sąrašą Rusijos valstybinę deimantų bendrovę „Alrosa“.
Kai „Alrosa“ buvo įtraukta į dokumento projektą, ją pašalinti tapo sunku. Pastebėjusios klaidą, Lenkija ir kitos bloko griežtosios linijos šalys, palaikančios Ukrainą, kiek galėdamos vilkino derybas dėl paketo, remdamosi tuo, kad „Alrosa“ iš tiesų turėtų būti taikomos sankcijos.
Galiausiai nugalėjo vienbalsiškumo ir greičio poreikis, ir „Alrosa“ toliau eksportuoja į Europos Sąjungą, bent jau iki kito derybų dėl sankcijų etapo. Praėjusią savaitę Lenkijos ir jos sąjungininkių pateiktuose pasiūlymuose dėl naujo, devintojo sankcijų raundo vėl buvo įtraukti deimantai, tačiau oficialios derybos dėl naujo sankcijų rinkinio dar neprasidėjo.
Branduolinė energija
Dauguma išimčių nebuvo tokios aiškios kaip deimantams, nes buvo susijusios su sudėtingesnėmis pramonės šakomis ar paslaugomis arba palietė daugiau nei vieną šalį.
Šiai kategorijai priskiriamas iš Rusijos eksportuojamas uranas, skirtas naudoti civilinėje branduolinės energijos gamyboje.
Prancūzijos, Vengrijos, Slovakijos, Slovakijos, Suomijos ir kitų šalių atominės elektrinės priklauso nuo Rusijos urano eksporto.
Šios prekybos vertė siekia 200 mln. eurų, t. y. apie 194 mln. dolerių, teigia organizacija „Greenpeace“, kuri siekė, kad šis importas būtų uždraustas. Vokietija ir kitos ES šalys palaikė raginimus uždrausti civilinį branduolinį importą iš Rusijos, todėl šis klausimas gali būti įtrauktas į kitą derybų dėl sankcijų raundą.
Rugpjūčio mėn. V. Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį į nuolatinę Rusijos branduolinės energijos eksporto į Europą apsaugą kaip tik tuo metu, kai Ukrainos Zaporožės atominė elektrinė buvo apšaudyta.
Kai kurie šalininkai, palaikantys rusiško urano eksportą, teigia, kad Prancūzijos ir kitų šalių galimybė gaminti elektros energiją eksploatuojant savo atomines elektrines per ūmią energetikos krizę yra svarbesnė už politinę ar finansinę naudą, kurią bent jau kol kas gali duoti draudimas, taikomas taikant ES sankcijas.
Naktiniai tanklaiviai
Viena sudėtingiausių ir svarbiausių lobistinių pastangų apsaugoti Europos pramonę nuo sankcijų yra Graikijos diplomatų pastangos leisti Graikijai priklausančiais tanklaiviais gabenti rusišką naftą į ne Europos šalis.
Tai palengvino vieną didžiausių Kremliaus pajamų šaltinių. Remiantis laivybos duomenų platformos „MarineTraffic“ surinkta informacija, daugiau nei pusė Rusijos naftą gabenančių laivų priklauso Graikijai.
Graikijos laivybos pramonės šalininkai sako, kad jei Graikija pasitrauktų iš šio verslo, kiti imtųsi tiekti Rusijos naftą į tokias vietas kaip Indija ir Kinija.
Tuo tarpu ekspertai sako, kad, atsižvelgiant į tai, jog Graikijos laivynai yra labai dideli ir jie dominuoja šioje prekyboje, tad nebūtų paprasta surasti pakankamai tanklaivių, kurie kompensuotų visišką Graikijos pasitraukimą.
Derybose dalyvaujančių Europos diplomatų teigimu, jų kolegos iš Graikijos sugebėjo pasiekti, kad Graikijos laivybos bendrovėms nebūtų taikomas naftos embargas per sunkų derybų raundą praėjusių metų gegužės ir birželio mėn.
Nuo to laiko Europos Sąjunga pritarė Jungtinių Valstijų idėjai ir toliau sudaryti palankesnes sąlygas rusiškos naftos gabenimui, kad būtų išvengta pasaulinės naftos rinkos griūties, tačiau tai daryti už ribotą kainą, kad būtų apribotos Rusijos pajamos.
Graikai įžvelgė galimybę: jie ir toliau gabentų rusišką naftą, bet už ribotą kainą. Blokas pasiūlė jiems papildomų nuolaidų, ir Graikija sutiko, kad rusiškos naftos gabenimas bus uždraustas, jei nebus laikomasi kainos ribos.
Nors tokių išimčių ekonominę naudą sunku apibrėžti, politiniu požiūriu nuolatinė kai kurių prekių ir pramonės šakų apsauga skelia pykčio kibirkštis tarp ES narių.
Kai kurios vyriausybės atvirai piktinosi: kai jie laisva valia patyrė didelius nuostolius dėl sankcijų, dėl kurių buvo aukojamos pajamos ir darbo vietos, jų partneriai bloke ir toliau atkakliai gina savo interesus.
Šie nesutarimai gilina atskirties jausmą tarp arčiau Ukrainos esančių aršiau nusiteikusių proukrainietiškai nusiteikusių ES valstybių ir toliau esančių, nors geografinis artumas toli gražu nėra vienintelis veiksnys, lemiantis šalių požiūrį į karą.
Atsižvelgiant į tai, kad blokas yra nuolatinė derybų arena daugeliu klausimų, kai kurie įspėja, kad tai, kas vyksta aplink, galiausiai atsilieps.
„Tai gali būti neapdorotas nacionalinių interesų apskaičiavimas, bet jis užsitęs, – sakė G. Kirkegaardas. – Tiems kurie dabar neprisideda aukodamasi, kitą kartą, kai bus svarstomas biudžetas ar kokie nors kiti debatai, tai sugrįš ir juos persekios.“
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
