Sekmadienį Maria Musayelyan pagimdė dvynukes mergaites – dabar ji nerimauja, ar joms pavykti išgyventi.
„Nėštumo metu buvo dienų, kai negaudavau pakankamai maisto. O dabar kalbama ne tik apie maistą, – sakė 25 metų teisininkė, duodama interviu telefonu iš regiono sostinės Stepanakerto. „Nėra tualetinio popieriaus, dantų pastos, kūdikių mišinių, drabužių vaikams“.
XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje Kalnų Karabacho armėnai kariavo su Azerbaidžanu. Konfliktas pareikalavo tūkstančių aukų, dar daugiau azerbaidžaniečių buvo priversti palikti savo namus, kai armėnai perėmė kontrolę ir paskelbė nepripažintos separatistinės valstybės nepriklausomybę – ji yra Azerbaidžano tarptautiniu mastu pripažintose sienose, tačiau nuo likusios šalies dalies atkirsta grioviais ir įtvirtinimais.
2020 m. Azerbaidžanas žaibišku puolimu atkovojo pagrindines anklavo dalis. Karą sustabdė Rusijos sudarytos paliaubos, tačiau pastaraisiais mėnesiais Azerbaidžanas užnėrė kilpą ant Lačino koridoriaus – kalnuoto kelio, kuris yra vienintelė jungtis tarp Kalnų Karabacho ir Armėnijos.
Armėnijos pasienyje su Azerbaidžanu esančiame Kornidzoro kaime jau mėnesį kariuomenės kontrolės punkte stovi baltų pagalbos sunkvežimių eilė, prikrauta šimtų tonų miltų, kepimo aliejaus ir kitų Armėnijos vyriausybės atsargų. Azerbaidžanas atsisako juos praleisti.
Pagalbos organizacijos, įskaitant Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą, taip pat įspėja, kad negali į separatistinį regioną pristatyti maisto ir degalų ir kad gresia humanitarinė krizė.
„Padėtis artima katastrofai, – sakė nepripažintos Kalnų Karabacho vyriausybės užsienio reikalų ministras Sergejus Gazarianas. – Nėra nė vienos gyvenimo srities, kuri nekentėtų.“
Azerbaidžanas tvirtina, kad sprendimas yra, tik jis nėra priimtinas Karabacho armėnams, kurie tikisi išsaugoti nepriklausomybės regimybę.
Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo patarėjas užsienio politikos klausimais Hikmetas Hadžijevas „Politico“ tvirtino, kad „Lačino kelias yra atviras“, tačiau atsisakė paaiškinti, kodėl Raudonasis Kryžius ir kitos tarptautinės organizacijos negali juo naudotis.
Jis teigė, kad jo vyriausybė nori, jog pagalba būtų pristatoma, tik ne Lačino koridoriumi iš Armėnijos, o iš Azerbaidžano miesto Agdamo, nes jis „istoriškai jungia Karabachą su žemyniniu Azerbaidžanu“ ir yra „pigesnis bei patogesnis“. Rusija preliminariai remia šią idėją, o ES ir JAV teigia, kad tai nėra alternatyva Lačino koridoriui.
Baku motyvas dėl tokios pozicijos yra aiškus. Lačino koridorius Kalnų Karabachui suteikia nepertraukiamą gyvybinę liniją į Armėniją, o tiekimas per Agdamą, esantį į rytus nuo anklavo, pareikalautų ilgo ir vingiuoto tranzito per Azerbaidžaną.
„Kodėl armėnai atsisako naudotis Agdamo keliu? – paklausė Hadžijevas. – Todėl, kad jie nesiekia reintegracijos – jie paprasčiausiai siekia separatizmo, siekia iredentizmo ir norėtų išsaugoti savo neteisėtą marionetinį režimą Azerbaidžano teritorijoje.“
Tuo tarpu A. Gazarianas perspėjo, kad Azerbaidžano pasiūlymas per Agdamą atvežti pagalbą yra siekis priversti Karabacho armėnus atsisakyti nepriklausomybės ir sutikti būti Azerbaidžano dalimi.
„Jei sutiksime, kad būtų atidarytas Agdamo kelias ir tiekimas iš Azerbaidžano pusės, įteisinsime jų daromą nusikaltimą“, – įsitikinęs armėnas.
„Lačino koridoriaus atidarymo atveju mes atkursime savo savarankiškumą ir mums nebereikės gauti krovinių iš Agdamo“, – pridūrė jis.
Kol kas armėnai laikosi, tačiau humanitarinė kaina auga.
Liepos mėn. vienas Karabacho armėnų gydytojas teigė, kad dėl prastos mitybos ir medicininės pagalbos trūkumo trigubai padaugėjo persileidimų, o vietos žiniasklaida pranešė, kad viena moteris neteko kūdikio, kai negalėjo nuvykti į ligoninę, nes trūko degalų greitosios pagalbos automobiliui.
Vietos pareigūnai teigė, kad žemės ūkio darbai beveik sustojo, nesant degalų, kuriais būtų galima aprūpinti žemės ūkio techniką ir iš kaimo į Karabacho sostinę gabenti maistą, vietos pareigūnai teigė, kad žemės ūkio darbai beveik sustojo. Jie taip pat teigia, kad Azerbaidžano pajėgos apšaudė ūkininkus jų laukuose, todėl beveik neįmanoma pasėti javų ir surinkti šieno gyvuliams.
Kalnų Karabacho vadovybė ragina ES, JAV ir kitas šalis įvesti sankcijas Azerbaidžanui ir siekti, kad būtų grįžta prie status quo ante ir išvengta katastrofos.
Praėjusią savaitę vykusiame JT Saugumo Tarybos posėdyje valstybės, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Rusiją, pripažino tebesitęsiančią blokadą ir paragino įsileisti pagalbą.
Tačiau diskusijos parodė, kaip toli viena nuo kitos yra abi pusės.
Šalies nuolatinis atstovas JT Jašaras Alijevas į Armėnijos kaltinimus atsakė laikydamas atspausdintus „Instagram“ įrašus, kuriuose neva matyti, kaip Karabacho armėnai valgo maistą ir gyvena įprastą gyvenimą.
„Žmonės yra laimingi, – sakė jis. – Jie šoka savo vestuvių vakarėlyje. Tai yra šventė.“
Ieško pagalbos
Buvęs Tarptautinio baudžiamojo teismo vyriausiasis prokuroras Luisas Moreno Ocampo šio mėnesio pradžioje paskelbė ataskaitą, kurioje situaciją pavadino „tebesitęsiančiu genocidu“.
Rusijai nesugebant užtikrinti saugaus įvažiavimo į regioną ir išvažiavimo iš jo, ką ji pažadėjo padaryti pagal 2020 m. paliaubų sąlygas, Karabacho armėnai ieško saugumo garantijų Vakaruose.
„Nuo karo Ukrainoje pradžios stebime dvi pagrindines tendencijas, – sakė Armėnijos sostinėje Jerevane veikiančio regioninio demokratijos ir saugumo analitinio centro vadovas Tigranas Grigorianas. – Rusijos susidomėjimas regionu mažėja, o jos prioritetai keičiasi. Kariniu, diplomatiniu ir politiniu požiūriu jie nebeturi tokių svertų, kokius turėjo anksčiau.“
Azerbaidžanas siekia nuraminti tarptautinę bendruomenę, kad perspėjimai dėl vykstančios etninio valymo kampanijos yra perdėti. Jis pasamdė Londono teisininką Rodney Dixoną, kad šis parašytų Moreno Ocampo ataskaitos atmetimą.
„Jei ketinate pateikti tokį rimtą kaltinimą kaip genocidas, turite išnagrinėti visus veiksnius, – sakė R. Dixonas. – Gali būti, kad tarp šalių yra daug kitų problemų, tačiau nėra jokių įrodymų, kad buvo nustatyta, jog vyksta genocidas.“
Jis sakė, kad Azerbaidžano pasiūlymas nukreipti pagalbą per Agdamą rodo, jog jis neketina išstumti Kalnų Karabacho armėnų gyventojų.
Tačiau kyla abejonių dėl ilgalaikių Azerbaidžano vyriausybės ketinimų.
„Azerbaidžano valdžia niekada nepateikė jokio plano ar dokumento, kuriame būtų išdėstyta teigiama Karabacho armėnų ateities vizija“, – teigė konflikto ekspertas, „Chatham House“ bendradarbis Laurence'as Broersas.
Pasak jo, patikinimai, kad vietiniai gyventojai pagal Azerbaidžano konstituciją bus traktuojami vienodai, neatsižvelgia į tai, kad jie „yra ne bet kokie gyventojai, o gyventojai, kurie jau dešimtmečius gyvena užsitęsusiame konflikte su Azerbaidžano valstybe.“
„Agdamo pasiūlymas būtų patikimesnis, jei būtų susietas su deeskalavimu – retoriniu ir kariniu – ir su vizija, kaip toliau transformuoti sudėtingus Azerbaidžano valstybės ir Karabacho armėnų gyventojų santykius“, – sakė L. Broersas.
Tuo tarpu Stepanakerte Musaeljanas ir jo kaimynai kovoja dėl išgyvenimo.
„Valgome viską, ką čia galima užauginti, daugiausia daržoves – yra šiek tiek bulvių, kriaušių, slyvų“, – sakė ji.
Parengta pagal „Politico“ inf.
