Sergejus Mironovas, 70-metis Rusijos politinės partijos lyderis, įrašytas dvejų metų mergaitės įvaikinimo įraše. Dokumentai rodo, kad mergaitės tapatybė jau buvo pakeista Rusijoje. Nors pats S. Mironovas neatsakė į konkrečius tyrimo kaltinimus, tačiau šį rytą savo „Telegram“ paskyroje jis paskelbė bendrą kritiką dėl melagingos informacijos, išpuolių prieš jį ir jo šeimą. Ukrainietė Margarita, buvo viena iš 48, dingusių iš Chersono regioninių vaikų namų, kai Rusijos pajėgos perėmė miesto kontrolę.
Ukrainos vyriausybės duomenimis, nuo invazijos pradžios Rusija iš šalies pagrobė maždaug 20 000 vaikų. Anksčiau šiais metais Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė prezidento Vladimiro Putino ir jo vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius dėl įtariamo neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusijos kontroliuojamą teritoriją, siekiant visam laikui išvežti juos iš savo šalies. Rusijos vyriausybė teigia, kad ukrainiečių vaikų nedeportuoja, bet evakuoja juos, kad apsaugotų nuo karo. BBC, dirbdami su ukrainiečių žmogaus teisių tyrėja Viktorija Novikova, išsiaiškino, kas nutiko Margaritai ir kitiems vaikams.
V. Novikova parengė naujų įrodymų bylą Ukrainos generalinei prokuratūrai, kuri ją perduos Tarptautiniam baudžiamajam teismui.
Ligoninėje aplankė moteris
Margaritos įsivaikinimo istorija prasidėjo, kai Chersono vaikų ligoninėje, kur 2022 m. rugpjūtį 10 mėnesių mergaitė buvo gydoma nuo bronchito, pasirodė moteris alyvine suknele. Margarita buvo jauniausia vietos vaikų namų gyventoja. Šioje įstaigoje pagrinde rūpintasi vaikais, turinčiais sveikatos problemų arba kurių tėvai buvo netekę globos ar mirę.
Margaritos motina globos atsisakė netrukus po jos gimimo, o tėvo buvimo vieta buvo nežinoma. Daktarė Natalija Liutikova, vadovaujanti kūdikių gydymui ligoninėje, sakė, kad ji buvo besišypsantis kūdikis, kuris mėgo glaustytis prie žmonių.
Moteris alyviniais drabužiais prisistatė kaip „vaikų reikalų vadovė iš Maskvos“, prisimena daktarė N. Liutikova. Chersonas – dabar vėl kontroliuojamas Ukrainos – tuo metu buvo šeštą mėnesį Rusijos okupuotas.
Netrukus po to, kai moteris išvyko, daktarė N. Liutikova pasakojo, kad jai ne kartą skambino Rusijos paskirtas pareigūnas, kuris neseniai buvo paskirtas vadovauti vaikų namams. Pareigūnas reikalavo, kad Margarita būtų nedelsiant išsiųsta atgal į namus. Po savaitės Margarita buvo išrašyta iš ligoninės. Kitą rytą vaikų namų darbuotojų buvo paprašyta paruošti ją kelionei.
„Mes bijojome, visi bijojo“, – pripažino globos namų slaugytoja Liubovė Sayko. Ji papasakojo, kaip rusų vyrai – kai kurie su karinio stiliaus kamufliažinėmis kelnėmis, vienas su juodais akiniais ir portfeliu – atvyko pasiimti mergaitės.
„Tai buvo tarsi scena iš filmo“, – nurodė ji. Tačiau tai buvo tik pradžia.
Po septynių savaičių į namus atvyko kariškais drabužiais apsirengęs Rusijos parlamento narys Igoris Kastiukevičius ir kartu su kitais pareigūnais pradėjo organizuoti likusių vaikų, įskaitant Margaritos pusbrolio Maksimo, deportaciją. „Jie paėmė juos iš mūsų rankų ir išnešė“, – pasakojo L. Sayko. Vaizdo įraše, kurį I. Kastiukevičius paskelbė „Telegram“, matyti, kaip vaikai buvo nešami į autobusus ir greitosios pagalbos automobilius ir išvežami.
„Vaikai bus išvežti į saugias sąlygas Kryme“, – patikino P. Kastyukevičius, kai vaikai buvo sodinami į automobilį. P. Kastiukevičius šį renginį pristatė kaip humanitarinę misiją.
Vidurnakčio traukinys
Penkis mėnesius BBC, bendradarbiaudama su Viktorija Novikova, bandė surasti Margaritą ir kitus 47 vaikus. Surasti dingusius vaikus tokioje didžiulėje teritorijoje kaip Rusija nebuvo lengva užduotis. Pirmasis darbas buvo identifikuoti paslaptingą moterį alyviniais drabužiais, kuri praėjusį rugpjūtį aplankė Margaritą ligoninėje.
Viktorija rado rusišką dokumentą, kuriuo buvo leista perkelti Margaritą į Maskvos ligoninę medicininiams tyrimams atlikti. Dokumente buvo nurodyta moters pavardė: Inna Varlamova. Paieškos socialiniuose tinkluose patvirtino, kad ji buvo paslaptingoji moteris alyviniais drabužiais. Tyrėjai I. Varlamovos nuotrauką parodė daktarei N. Liutikovai ir ji atpažino ją kaip tą pačią moterį, kuri lankė Margaritą vaikų skyriuje.
Vėliau paaiškėjo, kad I. Varlamova dirba Rusijos parlamente, nors neaišku, kokiose pareigose, ir turi nekilnojamojo turto Podolske, netoli Maskvos. Dalį paslapties pavyko įminti. Tačiau klausimų liko, rašo BBC.
„Margaritai nereikėjo specialaus tyrimo“, – sakė daktarė N. Liutikova, kalbėdama apie naktį, kai vaikas buvo paimtas.
Tyrėjai taip pat ieškojo, kas nutiko daugiau nei 40 vaikų, kuriuos Rusijos pajėgos paėmė iš vaikų namų Chersone. Žurnalistai, bendradarbiaudami su kolegomis Ukrainoje, rado gimimo liudijimus, slaptą įvaikinimą ir įrodymų pėdsakus, vedančius iki pat Rusijos parlamento.
Naudodamiesi Innos Varlamovos pavardę, BBC iš šaltinių Rusijoje gavo traukinių įrašus. Iš jų paaiškėjo, kad ji atvyko į okupuotą Ukrainą tą pačią dieną, kai, liudininkų teigimu, Margarita buvo paimta iš vaikų namų. Vėliau, tą pačią naktį I. Varlamova traukiniu grįžo į Maskvą, turėdama papildomus bilietus į abi puses. Įrodymai rodo, kad Margarita buvo išvežta šiuo vidurnakčio traukiniu. Bet kodėl?
Rusijos šaltinis pateikė dar vieną svarbią informaciją: dokumentą, iš kurio matyti, kad M. Varlamova neseniai ištekėjo už politinės partijos lyderio Sergejaus Mironovo.
Buvęs desantininkas S. Mironovas yra partijos „Teisingoji Rusija“ lyderis ir remia prezidentą V. Putiną. Kelios Vakarų šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę ir ES, jam yra pritaikiusios sankcijas. Tuomet įvyko esminis atradimas.
Tyrėjai atrado 14 mėnesių mergaitės, vardu „Marina“, gimimo įrašą, sukurtu praėjusių metų gruodį. Vaiko tėvais buvo nurodyti Inna Varlamova ir Sergejus Mironovas. Įrašas buvo netvarkingas, jame nebuvo jokio originalaus įrašo apie vaiko gimimą.
„Marinos“ gimimo data buvo nurodyta 2021 m. spalio 31 d. – tą pačią dieną, kai gimė Margarita.
„Kai pamačiau, kad Marinos gimtadienis sutampa su Margaritos gimtadieniu, supratau, kad tai „bingo“, – pasakojo Viktorija.
Per anoniminius Rusijos šaltinius BBC komanda gavo Margaritos įvaikinimo įrašą. Margarita Prokopenko buvo pervadinta Marina Mironova, pagal jos įtėvio Sergejaus Mironovo pavardę. Jos gimimo vieta nurodyta Podolskas.
Rusijos vyriausybė teigė neturinti žinių apie Margaritos atvejį ir negalinti nieko komentuoti. Įvaikinimo dekretai Ženevos konvencijoje laikomi karo nusikaltimu. Nurodoma kad karo metu neteisėta deportuoti civilius gyventojus, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina dėl saugumo ar neišvengiamų karinių priežasčių. Pabrėžiama, kad tai turi būti laikina priemonė.
Kai šių metų pradžioje TBT pateikė kaltinimus prezidentui V. Putinui ir jo vaikų įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai, teismas teigė, kad neteisėtai deportavus šimtus ukrainiečių vaikų iš vaikų namų ir vaikų globos namų buvo siekiama „visam laikui išvežti šiuos vaikus iš jų pačių šalies“. Tai įvyko po prezidento V. Putino sprendimo išleisti dekretus, kuriais rusams buvo sudarytos palankesnės sąlygos įsivaikinti ukrainiečių vaikus.
Tuo metu M. Lvova-Belova tikino, kad Rusija vaikus paima tik į globos namus arba globos įstaigas.
„Pas mus nėra įvaikinimo, – vėliau bandė gintis karo nusikaltėlė. – Tai labai svarbus faktas, nes įvaikinimas reiškia, kad vaikas tampa visiškai vietinis. Galima pakeisti jo pavardę, vardą, tėvavardį, galima pakeisti gimimo vietą.“
Tačiau Rusijos vyriausybė, atsakydama į mūsų tyrimą, pareiškė, kad „neteisinga“ teigti, jog Rusija neleidžia įsivaikinti ukrainiečių vaikų iš naujai paskelbtų Rusijos regionų. Ji teigė, kad dabar didelę dalį Ukrainos laiko Rusijos teritorija, o ten gyvenančius žmones, įskaitant vaikus, savo piliečiais.
Vienas vaikas paimtas
BBC taip pat kreipėsi į Sergejų Mironovą ir Inną Varlamovą klausdami, kur dabar yra Margarita, tačiau jie neatsakė.
Manoma, kad beveik visi kiti iš namų paimti vaikai liko Rusijos rankose. Rusijos valdžios institucijų duomenimis, mažiausiai 17 jų yra Kryme.
Visi jie turi giminaičių Ukrainoje, aiškino Viktorija Novikova.
Ukraina teigia nustačiusi 19 546 atvejus, kai vaikai buvo išvežti į Rusiją. Ji teigia, kad mažiau nei 400 jų grįžo. Rusija šiuos skaičius ginčija. Maskva sako, kad ji sujungs vaikus su šeimomis ar draugais, jei bus pateiktas teisėtas prašymas ir artimieji atkeliaus jų pasiimti. Tačiau daugelis tėvų nežino, kur yra jų vaikai, o jų paieškos ir susigrąžinimo procesas yra sunkus ir sudėtingas.
Tuo metu Viktorija nori surasti visus kitus dingusius vaikus iš Chersono vaikų namų, tačiau nerimauja, kad netrukus jų gali nebepavykti surasti.
„Laikas ne mūsų pusėje, – pripažino ji. – Problema ta, kad Rusijos valdžios institucijos bando ištrinti vaikų tapatybę, kai išduoda rusiškus gimimo liudijimus ar net pasus.“
Tuo tarpu ji nepraranda vilties sugrąžinti Margaritą į Ukrainą.
Ji kol kas nerado giminaičių, galinčių priimti Margaritą, todėl Ukrainos vyriausybė ją pačią paskyrė mergaitės globėja ir ketina kreiptis į Rusijos valdžios institucijas dėl jos grąžinimo.
„Pasaulis turi žinoti apie Margaritos egzistavimą. Jie norėjo ją ištrinti. Mes turime ją sugrąžinti“, – kalbėjo ukrainietė.
Parengta pagal BBC inf.
