Sutartys yra tarsi stalo žaidimo vadovas: jose nustatomos taisyklės, kurių žaidėjai turi laikytis; todėl jų keitimas prilygsta žaidimo taisyklių pakeitimui. Dažniausiai taip nutinka todėl, kad kai kuriems žaidėjams šios taisyklės nebepatinka ir (arba) esamos taisyklės yra netobulos.
Lapkričio 22 d. priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino iš esmės pakeisti dvi pagrindines sutartis, kuriomis grindžiama ES: Europos Sąjungos Sutartyje (TEU) yra bendrosios nuostatos dėl Sąjungos apibrėžimo, o Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (TFEU) yra konkrečios nuostatos dėl Bendrijos institucijų ir politikos krypčių. Pirma, siekiama gerinti valstybių narių integraciją, stiprinti Sąjungą ir suteikti jos piliečiams daugiau įtakos itin svarbiais klausimais.
Didžioji dalis rezoliucijos turinio kilusi iš „Europos ateities konferencijos“ – metus trukusio dalyvaujamosios demokratijos eksperimento 2021–2022 m., kuriame dalyvavo 800 atsitiktinai atrinktų žmonių iš visos ES.
Siekiama efektyvumo
Europos Sąjungoje balsų skaičius, kurio reikia norint priimti įstatymus, skiriasi priklausomai nuo temos ir institucijos. Visų pirma, valstybės narės ES Taryboje balsuoja daugumos principu – dažniausiai kvalifikuota balsų dauguma – arba vienbalsiai. Ši kvalifikuota balsų dauguma vykdoma pagal „dvigubos daugumos taisyklę“, kai 55 procentai valstybių narių balsuoja už – praktiškai tai reiškia 15 iš 27 ir kai pasiūlymą palaiko valstybės narės, atstovaujančios ne mažiau kaip 65 procentus visų ES gyventojų.
Tačiau iki šiol sprendimai jautriausiose politikos srityse priimami bendru sutarimu, o tai reiškia, kad bet kuri iš 27 valstybių narių gali prieštarauti ir blokuoti procesą. Taigi, tenka eiti į kompromisus, kad visi sutartų.
Vienbalsiškumo taisyklė su vadinamąja „veto teise“ taikoma daugelyje sričių, įskaitant užsienio politiką, fiskalinę politiką ir naujų šalių priėmimą.
Danielis Freundas, vienas iš Europos Parlamento narių, pateikusių rezoliuciją dėl sutarčių keitimo, šitaip aiškina dabartinės balsavimo sistemos pasekmes ES: „Jei pažvelgsite į Bendriją, gal iš Vladimiro Putino požiūrio – nuo tada, kai jis įsiveržė į Ukrainą, jis yra suinteresuotas, kad Europos Sąjunga nieko nedarytų. Ir jam tereikia turėti vieną iš 27 valstybių vadovų, kurie blokuotų Bendrijos sprendimus – ir mes net nebeturėsim nuomonės apie Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus. Taigi, šis vienbalsiškumas yra grėsmė Europos Sąjungos saugumui, nes – galima papirkti, galima šantažuoti, kažkaip galima palenkti vieną žmogų – o tada mes nebegalime apsispręsti, nebegalime veikti. Ir tai mes tikrai turime pakeisti“.
Štai kodėl Europos Parlamentas nori išplėsti sritis, kuriose sprendimai gali būti priimami kvalifikuota balsų dauguma.
Be to, sutarčių reforma leistų Europos Parlamentui dalyvauti sprendimų dėl valstybių narių įnašų į ES biudžetą priėmimo procese. Šiuo metu tai yra tik nacionalinių vyriausybių reikalas: jos visos turi vieningai susitarti dėl sumos, kuri bus įmokėta į ES iždą.
„Jei palygintumėte vienbalsio sprendimų priėmimo procesą su Jungtinėmis Valstijomis arba Vokietija... tai jei nacionalinį biudžetą sudarinėtume vienbalsiu 16-kos federalinių žemių ministrų pirmininkų ir Vokietijos balsavimu, tai nacionalinis biudžetas atrodytų kaip betvarkė. Ir akivaizdu, kad mes, vokiečiai, taip nedarome“, – pabrėžė D. Freundas.
Naujos galios Europos Parlamentui
Kitas siūlomos reformos tikslas – paversti Europos Sąjungos architektūrą „dviejų rūmų sistema“.
Žinoma, lyginimas su šalies funkcionavimu yra dirbtinis, tačiau paprastumo dėlei galime pasakyti, kad šiuo metu ES turi savotišką „valdžią“, kurią sudaro Komisija, parlamentas, kurio atstovai renkami tiesioginiuose rinkimuose, ir Taryba, atstovaujanti kiekvienai valstybei narei.
Pagal dabartinį galių padalijimą tarp institucijų, Europos Parlamentas neturi teisės aktų leidybos iniciatyvos, o tai reiškia, kad, skirtingai nei nacionaliniai parlamentai, jis neturi teisės siūlyti naujų įstatymų. Tuo tarpu Taryba turi teisę blokuoti visus Europos Komisijos siūlomus teisės aktus.
Šiandien egzistuoja tam tikra „paslėpta teisėkūros iniciatyvos teisė“, kurią EP nariai nori paversti tikra iniciatyvos teise. Buvęs Roberto Šumano fondo Briuselio biuro vadovas Ericas Maurice paaiškina, kaip tai veiktų: „Šiuo metu yra tarpinė situacija, o tai reiškia, kad jei Parlamento rezoliucija priimama jo narių dauguma, Komisija įsipareigoja pasiūlyti tai, ko Parlamentas prašo. Taigi tai nėra oficiali iniciatyvos teisė. Tai priklauso nuo Sutarčių reformos, kuri priklauso nuo valstybių narių. Akivaizdu, kad europarlamentarai to prašo, bet kol kas tai neįvyks, nes tai garsioji diskusija dėl Europos Sąjungos reformos ir sutarčių atnaujinimo, o šios diskusijos dar nėra baigto“.
Tiesą sakant, šis pakeitimas kartu su balsavimo mechanizmo Taryboje pakeitimu panaikintų nacionalinių vyriausybių galią.
Kalbant apie Europos Komisiją, labai pasikeistų ir jos pirmininko skyrimo būdas. Šiuo metu asmenį pasirenka nacionalinės vyriausybės, o Parlamentas turi jį patvirtinti, tačiau EP nariai nori pakeisti procesą. Ir tai nebūtų vienintelis institucijos pasikeitimas, pažymi europarlamentaras D. Freundas: „Šiandien Komisiją skiria valstybių narių vyriausybės.
Taigi kiekviena šalis siunčia po vieną komisarą. Tačiau vėlgi, Vokietijoje vyriausybę sudaro ne po vieną kiekvienos žemės atstovą. Arba Prancūzijoje vyriausybę sudaro ne po vieną iš kiekvieno regiono. Bet vyriausybę sudaro koalicija. Tada dažniausiai į vyriausybę deleguojami patys pajėgiausi žmonės. Ir mes norime, kad taip būtų ir Europos Komisijoje“.
Pasako šio europarlamentaro, Europos Komisija taip pat turėtų būti pervadinta į „Europos vykdomąją valdžią“ ir joje turėtų būti daugiausia 15 narių.
„Šiandien Komisiją skiria valstybių narių vyriausybės. Taigi kiekviena šalis siunčia po vieną komisarą. Tačiau vėlgi, Vokietijoje vyriausybę sudaro ne po vieną kiekvienos žemės atstovą. Arba Prancūzijoje vyriausybę sudaro ne po vieną iš kiekvieno regiono. Bet vyriausybę sudaro koalicija. Tada dažniausiai į vyriausybę deleguojami patys pajėgiausi žmonės. Ir mes norime, kad taip būtų ir Europos Komisijoje“, – logiką aiškino politikas.
Be to, naująjį Komisijos pirmininką turėtų tiesiogiai pasirinkti Europos piliečiai, pasitelkę sistemą, vadinamą „Spitzenkandidat“ – sistemą, pagal kurią postas suteikiamas Europos partijos, kuri Europos Parlamento rinkimuose užėmė aukščiausią vietą, lyderiui, kurią EP pasiūlė kitoje neseniai patvirtintoje rezoliucijoje.
Daugiau Europos Europos Sąjungoje
Europos Parlamentas ne tik reikalauja sau daugiau prerogatyvų, bet ir ragina stiprinti piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimą priemones. Šiuo metu svarbiausia dalyvaujamosios demokratijos priemonė yra „Europos piliečių iniciatyva“: surinkus milijoną parašų iš mažiausiai septynių skirtingų valstybių narių, galima tiesiogiai prašyti Europos Komisijos priimti teisės aktus konkrečiu klausimu.
Galiausiai, pirminėje rezoliucijos dėl sutarčių reformos versijoje netgi buvo „Europos referendumo“ ES politikos klausimais idėja. Tačiau ši idėja buvo išbraukta iš galutinio teksto.
Europos Parlamento narė iš Vokietijos Gabriele Bischoff, kuri taip pat pasirašė pasiūlymą dėl reformų, paaiškino, kad kai kurie europarlamentarai iš tam tikrų valstybių narių šią idėją vertina ypač santūriai. Nors jos frakcija palaiko Europos referendumo idėją, ji sutiko patvirtinti kompromisinį teisės aktų paketą, į kurį neįtrauktas šis labai skaldantis elementas.
„Buvo žmonių, kurie labai pasisakė už šį referendumą. Tačiau siūlymus aptariau ir savo frakcijoje, o kai apie tai diskutavome, kai kurios valstybės narės buvo ypač susirūpinusios: „Ar tikrai turėtume tai daryti ir kada, kokiomis progomis ir pan.“ Galų gale mes jam pritarėme galutiniam kompromisui, nes, žinot, kaip yra Europoje – turi priimti paketą. Visada yra dalykų, kurie tau labai patinka, o kituose – reikia rodyti kompromiso dvasią...“, – sakė politikė.
Daugiau kompetencijų
Nesvarbu, ar referendumas vyktų, ar ne, EP tikslas yra išplėsti ES galias. Savo rezoliucijoje EP nariai ragina daugiau politikos sričių, už kurias šiuo metu yra atsakingos valstybės narės, valdyti Europos lygmeniu. Tai apima visuomenės sveikatą ir švietimą, ypač diplomų, titulų ir kvalifikacijų pripažinimą.
Gynybos ir karinės išlaidos taip pat būtų susijusios su „Gynybos sąjungos“, ES operacijoms vadovaujamų karinių vienetų, sukūrimu ir bendru ginklų pirkimu, o tai artima Europos kariuomenės idėjai.
„Europos Sąjunga galėtų sutaupyti daugiau nei 100 milijardų eurų, jei vykdytume bendrus pirkimus – o šiuos pinigus galėtume investuoti į kitus dalykus. Todėl manome, kad tai buvo labai geras pasiūlymas, kurį reikia įgyvendinti, ir jis yra gana realus. Tai pagerintų Europos saugumą, nes saugumas visais aspektais – gynyba, kibernetinis saugumas, socialinė apsauga,… – yra didelis mūsų piliečių rūpestis“, – nurodo G. Bischoff.
Kliūčių ruožas
Europos Parlamentui steigimo sutarčių keitimas jau dabar yra neatidėliotinas reikalas, tačiau tai bus būtina, kai kalbama apie tolesnę ES plėtrą. Ir tai jau visai šalia – Ukraina ir Moldova jau pradėjo stojimo derybas su ES.
Europos Sąjunga, turinti daugiau valstybių nei dabartinės 27, negalėtų funkcionuoti nepakeitusi savo struktūros. Tačiau būtent dabartinės žaidimo taisyklės apsunkina jų keitimą. Teoriškai įmanoma peržiūrėti sutartis, tačiau tam reikia labai sudėtingų procedūrų. Šiuo atveju pasirinkta „įprasta peržiūros procedūra“, numatyta Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 2–5 dalyse.
Pirmas žingsnis – šaukti Konventą – didelį neeilinį Europos institucijų ir valstybių narių vyriausybių bei parlamentų atstovų susitikimą. Europos Parlamentas ragino sušaukti Konventą nuo 2022 m. birželio mėn., tačiau jį sulaikė tai, kad sprendimas buvo Tarybos reikalas ir jam pritarė daugiau nei pusės ES šalių, bet 13 iš 27 šalių išreiškė savo nepritarimą bendroje deklaracijoje (tarp jų ir Vengrija). Tačiau EP narė G. Bischoff įsitikinusi, kad galiausiai Konventas bus sušauktas.
„Neturiu stiklinio rutulio, bet esu tvirtai įsitikinusi, kad konvencija bus priimta. Nes manau, kad taip pat labai aišku, kad be reformos – plėtros nebus, ji nebus įmanoma. Manau, kad tai nebus Kalėdų eglutė. Konvencijoje bus tikslingi sutarčių pakeitimai, gal padėtų tai, kad valstybės narės iš anksto susitartų, kuriose srityse juos darys.[...] Tačiau jie yra būtini, kad Europos Sąjunga egzistuotų ateityje ir taip pat galėtų spręsti geopolitinius iššūkius visose mūsų veiklos srityse“, – sako europarlamentarė.
Net jei Konventas anksčiau ar vėliau būtų sušauktas, tai būtų tik pirmas žingsnis kelyje, kupinane spąstų. Priėmus visus pakeitimus, jie turės būti pateikti tarpvyriausybinei konferencijai – asamblėjai, kurią sudaro tik nacionalinių vyriausybių nariai. Bet kokiems pokyčiams vėlgi reikėtų visų šalių sutikimo – visada su veto galimybe blokuoti procesą: vienbalsiškumas reikalingas, kad būtų net apribotas vienbalsiškumas ES. Kitaip tariant, tai bus ilgas ir vingiuotas kelias.
