Sielvartas ir neviltis apėmė daugybę šeimų antradienį, kai oro linijų „Germanwings“ lėktuvas „Airbus A320“ sudužo Prancūzijos Alpėse. Tikimybė, kad kas nors liko gyvas, nuo pat pradžių buvo labai maža, tačiau pasigirdus pirmiesiems gelbėtojų pranešimams, kuriuose nuskambėjo frazė „viskas sudužo į smulkiausius šipulius“, jokios vilties nebeliko.
Buvo išėjęs iš kabinos
Oro bendrovės „Germanwings“ lėktuve vienas iš pilotų buvo išėjęs iš kabinos, o vėliau nebegalėjo grįžti, nes jos durys buvo užrakintos, ir beviltiškai mėgino jas išlaužti, kol 150 žmonių skraidinęs laineris galiausiai sudužo Prancūzijos Alpėse, ketvirtadienį nurodė vienas tyrimui artimas šaltinis.
Katastrofos vietoje rasto pilotų kabinos pokalbių registratoriaus įrašas rodo, kad vienas iš pilotų krėslų buvo atstumtas, o durys atsidarė ir užsidarė. Šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP, kad vėliau pasigirdo beldimas, bet „nebebuvo jokių pokalbių nuo to momento iki sudužimo“.
Prieš pat katastrofą kabinoje taip pat girdėjosi įsijungęs pavojaus signalas, perspėjantis, kad lėktuvas pernelyg priartėjo prie žemės.
Garso įrašas rodo, kad pilotai vokiečiai skrydžio pradžioje normaliai kalbėjosi. Šaltinis pridūrė, kad iš to įrašo nebuvo įmanoma nustatyti, ar kabiną buvo palikęs lėktuvo kapitonas, ar jo pavaduotojas.
Bandė laužti duris
JAV dienraštis „The New York Times" taip pat citavo vieną tyrime dalyvaujantį aukšto rango kariškį, kuris sakė, kad juodosios dėžės informacija rodo, kad vienas pilotas buvo likęs už užrakintų kabinos durų ir nesėkmingai mėgino jas išlaužti.
„Vyras išorėje tyliai pabeldė į duris, bet nebuvo jokio atsakymo, – tyrėjas sakė laikraščiui. – Tuomet jis pabeldė į duris stipriau – ir vėl jokio atsakymo. Nebuvo jokio atsakymo.“
„Girdisi, kaip jis mėgina išlaužti duris“, – pridūrė „The New York Times“ pašnekovas.
Iš Barselonos į Diuseldorfą skridusiame lėktuve žuvo 144 keleiviai, 2 pilotai ir 4 skrydžio palydovai. Savo artimųjų neteko daugybė šeimų, keliolika tėvų nesulaukė iš mainų programos skridusių savo vaikų, Vokietija prarado pasaulinio garso operos solistus.
Kalnuotoje katastrofos vietoje tarp lėktuvo nuolaužų ir sudarkytų kūnų vis dar dirba gelbėtojai. Jiems pavyko rasti vieną iš dviejų juodųjų dėžių, kurioje įrašyti pilotų kabinoje vykę pokalbiai. Tikimasi, kad ji padės atskleisti mirtino incidento aplinkybes.
Daugiau apie tai, kodėl pilotas galėjo neįeiti į kabiną, galite paskaityti čia.
Keleiviai – iš viso pasaulio
Oro bendrovė „Germanwings“ kol kas neatskleidė išsamaus aukų sąrašo, tačiau aišku, kad tarp žuvusiųjų buvo 67 vokiečiai, apie 40 ispanų, 3 kazachai, 3 britai, 2 japonai, 2 kolumbiečiai, 2 australai, po vieną pilietį iš Danijos, Nyderlandų, Turkijos, Izraelio ir Meksikos.
Lėktuve buvo 16 dešimtos klasės mokinių iš Vokietijos – jie kartu su dviem mokytojomis dalyvavo mainų programoje Ispanijoje.
14 metų Lara Beer pasakojo atvažiavusi pasitikti iš šio projekto grįžtančios geriausios draugės, tačiau jos nesulaukusi grįžo namo. Tėvai jai pranešė, kad jos draugė kartu su dar 15 mokinių iš Halterno miesto Josepho Koenigo gimnazijos žuvo.
Tarp keleivių buvo iš gastrolių namo skridę du žymūs Vokietijos operos solistai – iš Diuseldorfo kilusi Maria Radner ir Kazachstane gimęs Olegas Bryjakas.
M.Radner buvo visame pasaulyje žinoma atlikėja, ji namo iš Ispanijos skrido su savo vyru ir septynių mėnesių kūdikiu.
Aiškėjant keleivių tapatybėms pranešama, kad žuvo ir trys vienos šeimos iš Ispanijos atstovės – 10 metų mergaitė, jos senelė ir motina.
Lėktuve buvo ir trys 17 metų paaugliai iš Jungtinės Karalystės bei ispanų kilmės moteris su septynių mėnesių vaiku.
Skirtingos nelaimės versijos
Versijų, kodėl nukrito patikimu orlaiviu laikytas „Airbus A320“, daug.
Kompanijos „Germanwings“ atstovai teigia, kad jau 24 metus skraidančio lėktuvo būklė buvo puiki ir pastarąjį kartą ji tikrinta nelaimės išvakarėse, – lėktuvas buvo techniškai tvarkingas.
Lėktuvas žemyn leidosi 18, o ne 8 minutes, kaip buvo kalbama anksčiau, tačiau neišsiuntė jokio pavojaus signalo.
Aviacijos konsultantas Nickas Brough teigė, jog toks ilgas lėktuvo leidimasis galėtų reikšti, kad įgula dėl deguonies trūkumo prarado sąmonę.
„Pilotai net nebandė užmegzti kontakto radijo ryšiu, tad įmanoma, kad jie apalpo. Be deguonies sąmonė užtemsta labai greitai, dėl to ir saugumo reikalavimai pirmiausia nurodo keleiviams patiems užsidėti kaukes, o tik tada rūpintis aplinkiniais“, – teigė N.Brough.
Be to, lėktuvas mėgino pakilti į didesnį aukštį, pasiekė 9 km aukštį, kai kažkas atsitiko ir lėktuvas ėmė kristi.
Tokia įvykių eiga gali reikšti, kad įvyko didelė struktūrinė klaida ar variklio gedimas.
Teroristinio išpuolio tikimybė mažiausiai tikėtina. Nėra jokių įrodymų, kad lėktuvas buvo užgrobtas, tačiau tokios galimybės visiškai atmesti kol kas negalima. Kaip ir beprotiškos versijos, kad deguonies trūkumą galėjo sukelti savižudis pilotas.
Samdė kitą įgulą
Trečiadienį „Germanwings" teko ne tik naudotis kitų oro linijų lėktuvais, bet ir įdarbinti kitas įgulas – savi darbuotojai po lėktuvo katastrofos atsisakė skristi. Keli šių oro linijų skrydžiai apskritai buvo atšaukti.
Savo skrydžiams „Germanwings" teko pasitelkti lėktuvus iš pagrindinės kompanijos „Lufthansa“ ir konkurentų „Air Berlin“ bei „TUIfly“.
Tiesa, ir pati kompanija, ir Vokietijos pilotų sąjunga neigė, kad buvo atsisakyta dirbti dėl saugumo sumetimų. Įgulos ir pilotai negalėjo skristi, nes buvo sukrėsti dėl savo kolegų ir draugų mirties.
„Mes puikiai suprantame, kad tokią dieną kaip ši jie negalėtų saugiai vykdyti skrydžių“, – teigė „Germanwings“ generalinis direktorius Thomas Winkelmannas.
Ar skristi lėktuvais tapo nesaugu?
Europoje, kur tokie incidentai kaip aviakatastrofos – retenybė, vienas labiausiai žmones kankinančių klausimų po nelaimės Prancūzijoje yra paprastas: „Ar skristi darosi vis pavojingiau?“ Tačiau aviacijos ekspertai įspėja – neskubėkite panikuoti ir įsidėmėkite kelis dalykus.
Europos avialinijų kompanijos – tiek pigios, tiek tradicinės – niekada netaupo saugumui. Visoms oro linijoms galioja tie patys saugumo standartai, kurių būtina laikytis. Tad pigesnės oro linijos tikrai nereiškia, kad jos pavojingesnės.
Lėktuvo amžiaus nevertėtų vertinti kaip automobilio. 24 metų orlaivis – toks buvo ir sudužęs „Germanwings“ – nuolatos tikrinamas ir tinkamai prižiūrimas gali būti toks pat geras ir saugus kaip naujutėlis. Ir atvirkščiai – pražūtingų gedimų ar juo labiau pilotų klaidų gali pasitaikyti net naujausiuose orlaiviuose.
„Airbus A320“ modelio lėktuvai, kuriuos naudoja dauguma oro linijų, yra patikimi, nepaisant įvykusių katastrofų. Nuo tada, kai 1988 m. buvo pradėti naudoti, šie lėktuvai atliko 80 mln. skrydžių, pergabeno milijardą keleivių. Galima palyginti – per visą šį laiką „Airbus A320“ patyrė vienuolika tragiškų nelaimių.
Skraidymas tikrai netampa pavojingesnis, greičiau jau atvirkščiai – nepaprastai geri aviacijos saugumo rodikliai yra vienas didžiausių XXI a. laimėjimų.
Per lėktuvų katastrofas per metus vidutiniškai žūva apie tūkstantį žmonių. Dauguma jų – neišsivysčiusiose šalyse, kur į saugumą žiūrima pro pirštus.
O automobilių avarijose per metus vidutiniškai žūva beveik 1,2 mln. žmonių. Į šią statistiką įtrauktos ir labiausiai išsivysčiusios šalys, tokios kaip Vokietija ir Prancūzija. Pavyzdžiui, per Alpėse įvykusią pastarąją lėktuvo katastrofą žuvo tiek žmonių, kiek Vokietijos keliuose per tris savaites.
