Japonų režisierės svajonė - kepinių parduotuvėlė Niujorko centre

Filmo kūrimas ir kepimas – panašūs procesai. Taip tvirtina japonė Sonoko Ogata, kurios kepami prancūziški rageliai tituluojami gardžiausiais visame Niujorke. „Tiek kuriant filmą, tiek kepant raguolius iš nieko sukuriamas kažkas, kas veikia žmones, formuoja jų nuomonę, nuotaiką. Dirbant abu darbus reikia nebijoti eksperimentuoti, atsižvelgti į kitų nuomonę, bet likti ištikimam sau”, – lygino režisierė S. Ogata.

Daugiau nuotraukų (1)

Ernesta Vinevičiūtė („Gyvenimo būdas”)

Dec 8, 2012, 3:46 PM, atnaujinta Mar 14, 2018, 6:56 PM

Bičiulio menininko Ray Bartkaus parodos atidaryme dalyvavusi Sonoko Lietuvoje viešėjo pirmąkart.

„Visada norėjau nuvykti į Rytų Europą. Gyvenimas Italijoje, Prancūzijoje mažai kuo skiriasi nuo aplinkos, kurioje jau esu gyvenusi. Norėjau pamatyti ką nors egzotiškesnio. Pagaliau norėjau pasitikrinti, ar galėčiau čia gyventi”, – pasakojo japonė.

Lietuvoje jai buvo ne tik smalsu apžiūrėti lietuvišką architektūrą, susipažinti su šalies istorija, pabendrauti su vietos žmonėmis, bet ir paragauti tradicinių lietuviškų patiekalų.

Sonoko ypač patiko lietuviška duona – traški, minkšta. Panašią ji kepa ir savo namuose Niujorke. Tačiau rasti gardžių prancūziškų ragelių Lietuvoje jai nepavyko.

Sonoko neabejoja – tai pavyks ištaisyti ateityje. Vos kelias dienas Lietuvoje viešėjusi moteris planuoja čia sugrįžti ilgesniam laikui. Galbūt net su savo pirmuoju ilgametražiu vaidybiniu filmu.

Ne vieną trumpametražį filmą sukūrusi Sonoko dabar beveik visą laiką skiria savo pirmajam vaidybiniam filmui.

Dėl jo japonė planavo grįžti gyventi į gimtinę. Tačiau kurti filmus Niujorke kur kas lengviau ir pigiau nei Japonijoje.

Penkiolika metų Niujorke gyvenančiai japonei – pats darbų įkarštis. Reikia kuo greičiau baigti filmą, dėl to neturi nukentėti ir kita veikla – vaistininkės darbas ligoninėje.

Farmacija Sonoko susidomėjo kurdama dokumentinį filmą apie kosmonautus ir specialiai jiems skirtus vaistus.

Kad ir kokia užsiėmusi būtų, Sonoko visuomet atranda laiko kepiniams. Jai patinka kepti duoną, prancūziškus batonus, japoniškus suktinukus, bet pati mieliausia veikla – kepti prancūziškus ragelius.

Tiesa, ir sudėtingiausia. Gamybos procesas užtrunka, todėl reikia daug laiko ir kantrybės. Tačiau tai – geriausias poilsis nuo tempo, streso ir nesibaigiančių rūpesčių.

Kodėl Sonoko kepa prancūziškus ragelius, o ne japoniškus desertus?

„Nežinau. Daugelis japonų labai mėgsta tai, kas prancūziška”, – šyptelėjo S. Ogata.

Sakoma, kad Niujorke galima rasti visko. Tačiau Sonoko su tuo nesutinka. Japonė taip ir nerado gardžių prancūziškų ragelių.

Kobės miestas, iš kurio kilusi Sonoko, garsėja savo kepiniais – duona, pyragais. Japonė juokiasi, kad jos skonis išlavintas nuo mažų dienų, todėl bet kokių kepinių ji nevalgo.

Niujorke neradusi gardžių ragelių užsispyrusi japonė nusprendė jų pasigaminti pati. Sonoko neatbaidė ir tai, jog tai iššūkis net ir patyrusiems kepėjams. O ji iki tol nebuvo kepusi nė vieno gardėsio.

Japonė pasakojo sugaišusi nemažai laiko, kol savo rageliams kepti rado tinkamiausius miltus.

Pati Sonoko nėra didelė smagurė, savo keptais gardėsiais mėgaujasi retai. Daug mieliau ji išdalija kepinius draugams – moteriai malonu matyti, kaip žmonės jais mėgaujasi.

Kepdama kitiems Sonoko jaučiasi kovojanti su erzinančia amerikiečių savybe – galvoti tiktai apie save.

Nuo to pavargusią japonę maloniai nustebino lietuvių šypsenos ir gera nuotaika.

„Vilniuje žmonės atsipalaidavę, malonūs, mieli ir mandagūs.

Niujorke visi pikti. Kas kartą iš Japonijos grįžusi į Niujorką sau sakau: „Būk stipri ir pasiruošusi kovai.” Man tai nepatinka.

Dirbu ligoninėje, kur tvyro liūdna nuotaika. Todėl stengiuosi, jog mano aplinkos žmonės šypsotųsi. Man smagu, kai matau, kad mano kepiniai žmones daro laimingesnius. Man tai – geriausias atlygis”, – plačiai šypsojosi Sonoko.

Moteris juokiasi, kad prancūziškiems rageliams turi būti dėkinga ir už tai, jog padėjo sutvirtinti draugystę su lietuvių pora.

„Tai man padėjo artimiau susibičiuliauti su Ray ir Ina Bartkais. Kai tik jie rengia vakarėlį, visada jiems kepu ragelius ir prancūziškus batonus”, – juokėsi S. Ogata.

Kadaise apie gyvenimą Jungtinėse Valstijose ir filmų kūrimą svajojusi Sonoko ateityje galbūt įgyvendins ir dar vieną svajonę – Niujorko centre atidarys savo ragelių parduotuvėlę.

Prancūziškų ragelių japonė siūlo išsikepti šventiniams pusryčiams.

S. Ogata ragina neišsigąsti ilgo ir gana sudėtingo gaminimo proceso. Šie sluoksniuoti sviestiniai rageliai verti viso sugaišto laiko ir pastangų.

Japonės Sonoko prancūziški rageliai

Iš nurodyto kiekio išeis maždaug dešimt ragelių.

Raugui reikės:

3/4 arbatinio šaukštelio sausų mielių;

40 ml lieso pieno;

45 g rupių miltų.

Tešlai reikės:

1 arbatinio šaukštelio sausų mielių;

110 ml pieno;

150 g rupių miltų;

50 g kvietinių miltų;

18 g cukraus;

1 arbatinio šaukštelio druskos;

8 g nesūdyto ištirpinto sviesto tešlai;

75 g nesūdyto sviesto.

Rageliams aptepti reikės kiaušinio trynio, šiek tiek klevų sirupo.

Tešlą pasiruoškite iš vakaro. Pirmiausia – raugas. Sumaišykite liesą kiek pašildytą pieną, mieles ir miltus, bet neminkykite. Suformuokite kamuoliuką, padėkite jį į dubenį, suvyniokite ir padėkite šiltai. Leiskite jam rūgti 1–2 valandas.

Pasiruoškite sviesto lakštą – supjaustykite sviestą, apibarstykite miltais ir leiskite atšalti 20 minučių šaldytuve. Tuomet ant stalo patieskite maistinės plėvelės, dėkite ant jos sviestą ir vėl uždenkite maistine plėvele. Iškočiokite maždaug 15x30 cm sviesto lakštą ir dėkite jį į šaldytuvą.

Tuo metu pasiruoškite tešlą. Sumaišykite raugą, likusias mieles, pieną, miltus, cukrų, druską ir ištirpintą sviestą. Minkykite apie 7 minutes. Tuomet dėkite tešlą į kitą dubenį ir šiltai suvyniokite. Leiskite tešlai parūgti 1–2 valandas. Po to iš tešlos pašalinkite susidariusias dujas ją spausdami. Tačiau neminkykite. Vėl suformuokite kamuolį ir palikite rūgti ilgiau nei 6 valandas.

Kitą rytą stalo paviršių pabarstykite miltais. Dėkite tešlą, apibarstykite miltais. Iškočiokite, kad išeitų maždaug 20x45 cm dydžio lakštas. Tegul trumpesnioji dalis būna lygiagreti stalo kraštui.

Uždėkite sviesto lakštą ant 2/3 tešlos. Likusį tešlos gabalą užlenkite ant sviesto. Ir vėl sulenkite tešlą.

Apibarstykite tešlą miltais, iškočiokite iki 20 cm pločio ir 45 cm ilgio stačiakampio. Dukart sulenkite (kad būtų trys tešlos sluoksniai) ir 10 minučių šaldykite. Pakartokite tai tris kartus. Po trečiojo karto tešlą šaldykite 30 minučių.

Išimkite tešlą, iškočiokite 20 cm pločio ir 45 cm ilgio stačiakampį. Supjaustykite tešlą trikampiais.

Kuriam laikui palikite tešlą ant stalo. Tada susukite visus trikampius nuo plačiosios dalies viršūnės link.

Sumaišykite kiaušinio trynį su trupučiu vandens. Šluotele aptepkite suformuotus ragelius ir palikite juos valandą skardoje.

Įkaitinkite orkaitę iki 200–210 laipsnių. Apipurkškite ragelius vandeniu ir kepkite 10–15 minučių. Išėmę iš orkaitės kepinius aptepkite klevų sirupu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar I. Šimonytė gali pasipriešinti G. Nausėdai?