Ir jau tuo labiau man neteko praleisti didžiosios savo gyvenimo dalies tremtyje, puoselėjant vis silpniau rusenančią viltį, kad kada nors, galbūt kada nors galėsiu sugrįžti į savo tėvų žemę nebe kaip turistas, o kaip visateisis šios šalies šeimininkas.
V.Adamkus ir žmonės, kurie jį išrinko savo prezidentu, yra puikiausias įrodymas, kad viskas įmanoma. Mano asmenine nuomone, jis buvo pats puikiausias prezidentas, kokio tik reikėjo Lietuvai tuo metu, kai vyko lūžiai sąmonėse ir gatvėse. Ir aš kalbu ne apie dainuojančios revoliucijos laikotarpį. Oi, ne, tada viskas buvo aišku, naivu ir romantiška. Aš kalbu apie sudėtingą šalies brendimą, kai paaiškėjo, kad ne visi yra vienodai talentingi, ne visi vienodai darbštūs, pagaliau ne visi apdovanoti sėkme ir įžūlumu, kurio tada reikėjo kur kas daugiau nei dabar.
Tačiau jūs ir mes sėkmingai persiritome per šį etapą, o dabar gyvename pagal daug civilizuotesnes taisykles, kai nebereikia taip laviruoti tarp skirtingų interesų ir grupių, ką per savo abi kadencijas nuolat turėjo daryti V.Adamkus.
Kai klausiu, kokį vaidmenį jo gyvenime suvaidino maistas, prezidentas nutyla, pamąsto ir prasitaria, kad maistas yra reikšminga nacionalinio charakterio dalis. Nepaisant vis atviresnių sienų ir dėl to gresiančio suvienodėjimo, tautinės virtuvės visuomet išliks, nes joms dingus atsiras neužpildomas vakuumas. Nacionaliniai patiekalai yra kaip dainos, šokiai ir žaidimai, tai, kas pažįstama, šilta ir sava, tai, kur visuomet gali rasti laikiną užuovėją su kitais to paties ieškančiais žmonėmis.
Nors ir būdamas lietuviškos virtuvės patriotas, prezidentas man nemeluoja, kai paklausiu apie mėgstamiausią patiekalą. Jis išlieka sąžiningas ir pasako, kad tas valgis turi mažai ką bendro su kaimiška bulvine mūsų virtuve. Tai - angusų jautienos kepsnys, išpjautas iš dviejų ar daugiau šonkaulių, ilgai keptas ant silpnos ugnies orkaitėje ir patiektas su sviestu ir atskirai iškepta bulve.
O apetitui pagerinti prieš pietus prezidentas V.Adamkus siūlo savo firminį „Martini“ kokteilį. Jis ganėtinai skiriasi nuo to, kurį suplakdavo Džeimsas Bondas.
„Martini“ kokteilis
Jam reikės:
80 ml „Johnnie Walker Black Label“ škotiško viskio
40 ml „Extra Dry Martini“ vermuto
1/4 žaliosios citrinos
ledo
Gaminame:
Į platėjančią piltuvo formos „Martini“ taurę supilame viskį ir vermutą, išspaudžiame žaliosios citrinos sultis, įmetame du nedidelius ledo gabaliukus. Kai kas įmeta dar ir žaliąją alyvuogę, bet V.Adamkus to nemėgsta.
Daugiau Lietuvos ir pasaulio garsenybių mėgstamų patiekalų receptų rasite Antonio Meschino knygoje „Dievų maistas". Šią knygą gausite dovanų, užsiprenumeravę šeštadienio „Lietuvos rytą" 2014 metams.
