Per kelis mėnesius – naujas šaldytuvas
Panevėžio miškų urėdijos medelyno viršininką Egidijų Kaluiną randame besidairantį, kaip vyksta statybos Kaimiškio kaime. Netoli Panevėžio esančiame kaime prieš kelerius metus jau pastatytas modernus medelyno administracinis pastatas su šaldytuvu ir sodmenų rūšiavimo patalpomis, tačiau vietos nebeužtenka. Todėl netrukus bus baigtas vos prieš kelis mėnesius pradėtas statyti naujas, 1 tūkst. 200 kub. metrų dydžio šaldytuvas su šalia įrengtomis rūšiavimo patalpomis.
Pasak E.Kaluinos, plėsti gamybinę bazę reikia, nes dabar medelyno turimo 1 tūkst. kub. metrų dydžio šaldytuvo nebeužtenka. Jame per žiemą galima laikyti iki 1,5 mln. medžių sodinukų, o naujajame jų tilps apie 2 mln., dvigubai didesnė bus ir rūšiavimo patalpa.
„Mūsų tikslas – kad per dieną medelyne išrovus 80 tūkst. sodinukų, visi jie tą pačią dieną būtų surūšiuoti ir atsidurtų šaldytuvuose“, – lrytas.lt sakė E.Kaluina. Kol kas tokio kiekio per dieną medelyno darbuotojai surūšiuoti nespėja, todėl likę nesupakuoti sodinukai laikinai paliekami šaldytuve.
Peržiemoja šaldytuve
Medelyne stengiamasi, kad kuo daugiau darbų atliktų technika – specialiais Danijos gamybos kombainais sėjama, vėliau – pikuojama, galiausiai išraunami daigai. Tačiau visiškai žmonių rankų darbo atsisakyti nepavyksta. Daugiausia rankų darbo reikia rūšiuojant sodinukus – kiekvieną augalą darbuotojai apžiūri, pagal aukštį, šaknies kaklelio storį, šaknų stiprumą suskirsto į skirtingas kategorijas, vėliau supakuoja į specialius vaškuotus popierinius maišus.
Taip paruošti sodinukai keliauja į šaldytuvus, kur maždaug 2 laipsnių šalčio temperatūroje laikomi iki pavasario. Kadangi šaldytuve palaikoma 95 proc. drėgmė, pasidengę šerkšnu miniatiūriniai medeliai puikiai peržiemoja.
Pavasarį, kai prasideda pagrindinis miškų sodinimo sezonas, šie sodinukai iškeliauja pirkėjams. Pasak E.Kaluinos, per žiemą spygliuočių ir lapuočių daigus laikant šaldytuve, nereikia laukti gamtos malonės – juk iš atviro grunto dėl vėluojančio ar šlapio pavasario sodinukų gali nepasisekti laiku iškasti ir iki vegetacijos pradžios persodinti į nuolatinę vietą. O šaldytuve peržiemoję sodinukai gali būti sodinami iki pat birželio vidurio ir sėkmingai prigyja.
Vertina dėl kokybės ir kainos
Nors Panevėžio miškų urėdijos medelyne auginami ir dekoratyviniai medžiai bei krūmai, čia daugiausia išauginama eglių, pušų, beržų, juodalksnių sodmenų miškams atkurti ir įveisti. Dalis jų panaudojama Panevėžio miškų urėdijos reikmėms, likę parduodami kitoms miškų urėdijoms, privačių miškų ir žemių savininkams.
E.Kaluina džiaugiasi, kad Aukštaitijoje išauginti medelių daigai iškeliauja ir į užsienį. Pavyzdžiui, į Švediją, Latviją ir Estiją eksportuojama maždaug trečdalis, t.y. apie 1 mln. Panevėžio miškų urėdijos užaugintų paprastosios eglės sodmenų. Tokie 1 metus šiltnamyje, o dar dvejus – atviruose medelyno plotuose paauginti sodinukai užsieniečių vertinami dėl gero kainos ir kokybės santykio.
„Užsieniečiai vertina, kad mūsų sodinukai yra auginami tik iš sėklinėse plantacijose surinktų sėklų. Skandinavai tokias eglutes iš mūsų perka jau aštuonerius metus, esame sudarę ilgalaikes sutartis“, – sako medelyno viršininkas.
Pasak E.Kaluinos, lietuviškais sodmenimis užsieniečiai dažniausiai apželdina savo miškus. Kalėdoms paprastąsias eglutes jie kerta nebent tuomet, kai reikia retinti mišką. Užsienyje kaip kalėdinių švenčių medeliai labiau vertinami itin vešlias šakas turintys normandiniai kėniai. Deja, jų Lietuvoje pramoniniu būdu auginti nėra galimybių – žiemomis jie apšąla.
Tačiau kai kuriose užsienio šalyse jau jaučiamas grįžtantis susidomėjimas tradicinėmis eglutėmis. Pavyzdžiui, lietuvius miškininkus aplankė belgai, besidomintys jų importo iš Lietuvos galimybėmis.
Paprastųjų eglių sodmenis iš Panevėžio miškų urėdijos perka ir lietuviai, norintys užsiimti pramoniniu eglučių auginimu kalėdinei prekybai. „Vieni perka ir augina tūkstančiais, kiti nusiperka savo reikmėms kad ir 30 sodinukų“, – pasakoja E.Kaluina. Maždaug dviejų sprindžių aukščio paprastosios eglės sodinukas šiame medelyne kainuoja apie 0,60 lito. O kelerius metus paaugintą eglutę galima parduoti už 10–50 litų.
Pasak E.Kaluinos, iki šiol lietuviai, norintys įsigyti baltosios, dygiosios (vadinamosios sidabrinės) ar serbinės eglės sodinukų, važiuoja jų pirkti į Lenkiją ir moka maždaug po 3 litus už kiekvieną medelį. Tačiau po poros metų šių dekoratyvinių eglių sodmenų pirkėjams pigiau ketina pasiūlyti ir Panevėžio miškų urėdijos medelynas – pirmamečių ir antramečių sodinukų laukai jau žaliuoja.
Ir pardavinės, ir dovanos
Ir Panevėžio miškų urėdija netrukus pradės kalėdinę prekybą eglutėmis ir jų šakomis. Tuos, kuriems gaila prieš Kalėdas kertamų eglučių, E.Kaluina ramina – urėdijos darbuotojai eglutes kerta retindami mišką, kai tai būtina, kad kiti medeliai sėkmingai augtų. „Specialiai miško retinimo darbus nukeliam į prieškalėdinį laikotarpį“, – paaiškino medelyno viršininkas.
Panevėžiečiai prieš Kalėdas skuba į miškų urėdiją pirkti eglučių – paprastai jų čia galima įsigyti pigiau. Pasak E.Kaluinos, šiemet eglučių kainos bus tokios pat, kaip ir pernai. Iki metro aukščio medeliai įkainuoti 10 litų, 1–2 m aukščio – 14 litų, 2–3 metrų – 18 litų, už žaliaskarės šaką reiks mokėti 3 litus. Pastarųjų panevėžiečiai, kaip ir kitų didžiųjų miestų gyventojai gruodžio viduryje galės gauti ir už dyką per šalies miškų urėdijų organizuojamą dovanojimo akciją „Parsinešk Kalėdas į namus“.
Brangiau teks mokėti už ne nukirstą, bet vazone pasodintą eglę. Dekoratyviai atrodančios baltosios, dygiosios ir serbinės eglaitės vazonuose kainuoja nuo 20–30 litų.
