Kinų restoranų pasaulyje išties netrūksta, tačiau tikrai ne visur paragausi autentiškų patiekalų. Mat jų, kaip ir reikiamų produktų, galima rasti tik tam tikrame Kinijos regione.
Pasirodo, netgi pačioje Kinijoje mažai žmonių, išmanančių nacionalinės ar regioninės virtuvės ypatybes.
Bet domėtis niekada nevėlu. Būtent todėl Kinijoje pastaruoju metu kuriami specialūs muziejai, kuriuose įtaigiai pateikiama informacija apie turtingą kinišką kulinarijos paveldą.
Ir pagrindiniai muziejų lankytojai – būtent kinai, norintys sužinoti, kaip ir ką valgė jų protėviai ar įvairių dinastijų imperatoriai.
Didžiuojasi savo praeitimi
Kinai mėgsta didžiuotis savo istorija, kuri vakariečiams dažnai atrodo sudėtinga ir paini. Ne mažiau kinai mėgsta pūstis dėl savo kulinarinio paveldo.
„Jūs, vakariečiai, valgote tik sumuštinius, mėsainius ir panašius dalykus“, – viename bankete britų žurnalistui stereotipiškai rėžė vienas valgytojas.
Vakarietis dar norėjo aistringai ginčytis ir papasakoti apie Europos virtuvių įvairovę, tačiau prieš akis pradėjo vienas po kito plaukti įmantriausi patiekalai – dešimtys skirtinguose induose vis kitaip paruoštų istorinių valgių viliojo ne tiktai kvapais, bet ir vaizdu.
Tiek to, išalkęs britas nebesiginčijo ir ėmė klausytis, mat šį kartą patiekalai buvo tikri.
Visiškai skirtingą vaizdą jis regėjo prieš tai – tie patys valgiai, toks pat margumas lėkštėse, bet jokio kvapo, mat tai buvo maisto imitacija, skirta muziejui.
Netikri egzotiški patiekalai
Ant apskrito stalo sudėti valgiai atrodo apetitiški. 40 skirtingų legendinių patiekalų, tokių kaip lėtai čirškinta meškos letena, patiekta su nedidelių žuvelių liežuvėliais, garuose virtas meškėnas su kriaušėmis.
Ir, žinoma, brangiausias Kinijos delikatesas – paukščių lizdų sriuba. Visa tai atrodo viliojančiai, bet, deja, nėra tikra.
Visi šie Čingų dinastijos laikus menantys valgiai pagaminti iš plastiko ir yra skirti muziejaus ekspozicijai.
Kulinarijos paveldu garsėjančiame ir Marco Polo aprašytame Guangdžou mieste dabar įsikūręs kinų maisto muziejus – vienas didžiausių šalyje, jo statybos atsiėjo 30 mln. dolerių.
Valstybės finansuojamą muziejų kinai gali lankyti nemokamai – juk įdomu susipažinti su šimtmečių senumo receptais ir pamatyti, kaip atrodė saldumynai prieš 800 metų.
Plastikinius valgius sukūrė Hu Zhongying’as. Šis garsus kinų gastronomas su pagalbininkais iš pradžių kruopščiai atkūrė senovinius receptus, paruošė patiekalus, juos nufotografavo, ragavo, o galiausiai padarė plastikines kopijas.
Jaunimą moko tradicijų
Šalyje pastaraisiais metais plintant kulinarijos knygų ir televizijos šou virusui vis daugiau kinų domisi tuo, kas jų gimtosiose vietose buvo valgoma prieš šimtus metų.
Iš kaimų į miestus gyventi persikėlę kinai, ypač jaunoji karta, neretai užmiršta senąsias tradicijas ir nebeturi giminių kaime, todėl muziejai liko vienintelė vieta, kur neišleidus pinigų galima išvysti tai, apie ką yra girdėję nebent iš senelių.
O senesnės kartos virėjai vis dažniau bamba, kad jaunoji karta tapo tingesnė, purtosi sunkaus darbo ir mieliau renkasi greitai paruošiamus patiekalus.
Muziejuose dirbantys entuziastai neslepia, kad taip išaugęs susidomėjimas tradiciniais valgiais jiems duoda papildomų pajamų. Ne tik iš muziejuose įkurtų restoranų – juose visada pilna ratą salėse apsukusių ir išalkusių lankytojų.
Šalia kuriamos ir specialios mokyklėlės, kurios neatsigina kinų, norinčiųjų išmokti gaminti taip, kaip prieš šimtus metų. (BBC, LR)
