Jeigu nepriklausote mažumai tų, kurioms per nėštumą priaugtas svoris nepastebimai pradingsta, teks pasistengti, kad ir vėl atrodytumėte taip, kaip anksčiau.
Nors rodėsi nėštumo metu per daug neatsipalaidavau ir nė karto vidury nakties nesiunčiau vyro į parduotuvę parvežti įsigeisto maisto, sugebėjau priaugti 20 kilogramų. Praėjus gerai savaitei po gimdymo man vis dar buvo likę 12 kilogramų, kurie nepranyko savaime. Nors iki nėštumo jau turėjau ne vienerių metų lieknėjimo stažą, lieknėjimas po gimdymo buvo visiškai nauja patirtis.
Šiandien noriu su jumis pasidalinti klaidomis, kurias daro lieknėjančios mamos. Jas pastebėjau bendraudama su tomis mamomis, kurioms vis nepavyksta susigrąžinti buvusių formų.
Nėra laiko sportui. Aš tikrai suprantu, kad su kūdikiu, reikalaujančiu viso mūsų dėmesio, tikrai nėra lengva rasti laiko reguliarioms treniruotėms. Tačiau bent šiek tiek pajudėti tikrai galima.
Tereikia sąmoningai ieškoti progų nuolat tai daryti. Tol kol nusistovės ritmas ir turėsite laiko rimtesniam pasportavimui, ieškokite progų pajudėti dienos eigoje, neatitrūkstant nuo savo mamos pareigų. Kol mano Izabelė dar buvo visai kūdikis, kelis kartus per dieną leisdavau jai laisvai pagulėti ant vystymo lentos be sauskelnių, kad odelė pakvėpuotų.
Bešnekindama ją, sau sėkmingai kilnodavau kojas į šonus – puikus pratimas klubams. Arba laukdama kol atvės buteliukas, darydavau pritūpimus su ja rankose. Padarau dvidešimt ir einu pažiūrėti ar jau atvėso. Tada dar tiek pat ir taip toliau, kol buteliukas reikiamos temperatūros tapdavo. Kitu atveju per tą laiką tiesiog trypčiočiau vietoje. Juk vis tiek, kol lauki nieko neveiki.
Kai ji jau buvo kelių mėnesių, linksmindavau šokdama pagal mėgstamą muziką. Labai juokingai jai tie mano šokiai atrodydavo:) Ir vaikui linksma, ir mamai nauda. Tegul tai bus pora dainų, pagal kurias pašoksite, tačiau per visą dieną po kelis kartus padaromi pritūpimai, kojų kilojimai, pašokimai pagal mėgstamą muziką ir jau gali susidaryti valanda tikslinio pajudėjimo. Juk vistiek tuo metu būnate su vaiku. Oi, dar pamiršau paminėti kasdienius išvažiavimus su vežimėliu į lauką.
Neturiu galimybės sveikai maitintis. Tai dar vienas populiarus mamų pasiteisinimas. Iš tiesų pirmosiomis savaitėmis po vaikelio gimimo apie maisto ruošimą nėra kada nė galvoti. Ypač jeigu tai pirmas vaikelis, užtrunka prisitaikyti prie visiškai pasikeitusio dienos ritmo. Tačiau tokios aplinkybės neturėtų būti pasiteisinimas valgyti bet ką. Juk išsivirti košę beveik neužima laiko.
Užpili ryžius verdančiu vandeniu, sumažini ugnį ir vėl prisimeni po15 minučių. Galime pridėti šaukštelį Ghi ar paprasto sviesto, šaukšelį medaus ir puikiausias greitas maistas paruoštas. Tas pats galioja ir visoms kitoms kruopų košėms. Avižinių dribsnių košės net galite nevirti. Pridėkite saują razinų, užpilkite šiltu vandeniu ir po valandos jau drąsiai galite valgyti. Ne tik skanu, bet ir labai sveika. Žinoma, vien košėmis nesimaitinsime. Bet jeigu labai striuka su laiku, tikrai daugiau naudos turėsime iš košės, nei iš kokių kitų greitų kaloringų užkandžių. Nauda ne tik figūrai, bet ir sveikatai.
Vaiko maisto likučių suvalgymas. Turbūt visoms pažįstama situacija, kai vaikas palieka pusė pagamintos porcijos. Taip ir kyla pagunda likučius suvalgyti, kad nešvaistytumėte maisto. Tačiau gerai pagalvokite, kas geriau – ar nesuvalgytą maistą išmesti čia ir dabar, ar vėliau nuo savęs tirpinti riebalų atsargas, kurios bus tų likučių valgymo pasekmė. Juk abiem atvejais maistą švaistysime.
Manau, kad nė viena neišvengsime situacijų, kai vaikas nenori to, ką jam pagaminome. Iš draugių, auginančių didesnius vaikus patirties matau, kad taip bus dar ilgai. Negi tiek ilgai atidėliosite savo sulieknėjimą ir gerą savijautą? Verčiau susitaikyti su tuo, kaip su neatsiejama vaikų auginimo dalimi. Juk ir mūsų nupirkti žaislai ne visada vaikui patiks, ir drabužius greitai išauga. Tokia vaikų auginimo realybė. Suvalgydamos maisto likučius tikrai nesutaupysite, tik save apgausite ir auginsite nepageidaujamus kilogramus.
