Plačiai paplitusius mitus paneigė įmonės „Kavos draugas“ vadovas Aurimas Vainauskas.
Pirmas mitas: Visa kava yra vienoda, skiriasi tik pakuotės.
Šis mitas stebina bene labiausiai. Iš tikrųjų kiekvienoje šalyje ar regione subrandinta kava pasižymi subtiliais, išlavintam skoniui atpažįstamais skirtumais bei aromato ypatumais. Kavos skonis ir aromatas priklauso nuo kilmės šalies, klimato, dirvožemio, apdirbimo metodų bei skrudinimo. Kokia kava bus geriama, priklauso nuo sumalamos kavos rūpumo, jos sąlyčio su vandeniu laiko bei vandens temperatūros paruošimo metu. Sunkiai tikėtina, tačiau net kelių vandens temperatūros laipsnių skirtumas nulems, ar tos pačios rūšies kava bus karti, rūgšti. Paruošus tinkamai atsiskleis tikrasis, apdirbimo kelyje sukurtas kavos aromatas.
Antras mitas: Espreso kavoje kofeino yra daugiau nei juodoje.
Kofeino kiekis kavoje priklauso nuo to, koks kiekis vandens turi sąlytį su ruošiama kava. Jei kiekis didesnis, kava bus labiau prisotinta kofeino. Jei mažesnis vandens kiekis turės sąlytį su kava – kofeino bus ženkliai mažiau. Taigi, dėl didelio vandens kiekio, sąveikaujančio su kava ją ruošiant, juodos kavos puodelyje kofeino rasime pastebimai daugiau.
Atsigėrus espreso kavos apimantis energijos antplūdis pasireiškia todėl, kad ši kava prisotinta daugybe mineralų, kuriems greitai patekus į organizmą, šis patiria nedidelį šoką dėl jų pertekliaus. Kavos ekspertai net juokauja, kad espreso puodelyje galima rasti vos ne visus žinomus mineralus. Būtent todėl pagreitėja širdies darbas, atsiranda energijos perteklius bei stebimi kiti požymiai, dažnai sumaišomi su kofeino perdozavimu.
Trečias mitas: Kava, kuria prekiaujama Lietuvoje – skirta trečių šalių rinkoms.
Užsienyje tikrai galima rasti kavos pupelių už mažesnę kainą. Tokios kavos galima rasti ir Lietuvoje, tačiau, kaip ir visur, atsiranda tikimybė, kad kaip ir kiekvienas pigus produktas - bus nekokybiškas. Stebina vis dar gaji nuostata, kad pigi prekė, kuria prekiaujama Lietuvoje, yra mažiau patikima negu pigi prekė iš užsienio. Iš senesnių laikų vis dar išlikusi nuostata, neva atvežtinis daiktas yra geresnis.
Kava, kuria prekiaujama Lietuvoje yra tokia pati, kaip ir ta, kuria prekiaujama kitose šalyse. Kaip visur, yra ir prastesnių, ir geresnių kavos mišinių.
Ketvirtas mitas: Lietuviai prastai skrudina kavą.
„Pasitaiko, kad užsiminus, jog kava skrudinta vietoje, susiduriama su priešprieša. Teko girdėti, kad lietuviai skrudinti kavos nemoka ir net neturi tam tinkamos įrangos, o artimiausia vieta, kur „padoriai“ paskrudinama kava, yra Estija“, - stebėjosi A.Vainauskas.
Realybė yra priešinga. Lietuvoje yra pakankamai daug gerų skrudintojų, turinčių geros technikos. Kava, skrudinta Lietuvoje, prekiaujama ne tik vietos rinkoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Penktas mitas: Prekės ženklas – kavos kokybės rodiklis.
Žmonės mano, kad populiarus prekės ženklas – kokybės garantas. Prekės ženklas daugiausia atskleidžia istoriją, o ne kavos savybes. Kavos skonis, kokybė priklauso nuo skrudinimo tipo, laiko, kiek paskrudinta kava stovi (pvz. sumaltos kavos kokybė prastėja greičiau nei kavos pupelių). Yra daug niuansų, kurių prekės ženklas savo istorija nekompensuos. Renkantis kavą pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kokia mišinio sudėtis, skonis švelnus ar stiprus, kava rūgšti ar karti.
Šeštas mitas: Arabikos kavos pupelės lemia kavos stiprumą.
Kavos stiprumas priklauso nuo to, kiek laiko kava turės sąlytį su vandeniu, kuo šis sąlyčio laikas ilgesnis, tuo kava tampa stipresnė. Kavos pupelių rūšis neturi nieko bendro su kavos stiprumu, ji lemia tik skonį.
Septintas mitas: Kavos kokybę nulemia brandinimo regionas.
„Kava iš regionų tikrai pasižymi skirtingais, specifiniais skoniais ir yra maloni gomuriui. Tačiau kavos kokybė priklauso ne tik nuo regionų. Kavos mišiniai taip pat būna itin aukštos kokybės ir plataus skonių spektro. Juose kava parenkama iš skirtingų regionų ir derinant skirtingų regionų, skirtingų skrudinimų derinius išgaunami subtilūs skoniai ir aromatai, pamaloninantys gomurį“, - teigė A.Vainauskas.
