Ten, kur kvepia karštu vynu ir bulviniais blynais su obuoliene

Kai galvojate apie Kalėdas, apie jaukias spalvotas lemputes, cinamonu kvepiantį karštą vyną, jaukius ir ilgus susitikimus mieste su artimaisiais skambant kalėdinėms melodijoms, kokia šalis topteli visų pirma? Didžiajai daugumai nesibaigiančios šventinės mugės siejasi su Vokietija. Jie ten mėgsta ne tik karštą vyną – baltą ir raudoną, ne tik bulvinius blynus ir jų tradicine dešreles, bet ir susitikimus su bičiuliais prie lemputėmis ir žvakėmis išdabintų eglučių.

Daugiau nuotraukų (1)

Urtė Mikelevičiūtė, dervynas.lt

Dec 26, 2014, 10:51 AM, atnaujinta Jan 18, 2018, 6:23 AM

Ištisi miestai virsta viena didele Kalėdų muge

Kalėdinės mugės atsidaro jau vėlyvą lapkritį ir baigiasi per Trijų Karalių šventę, t.y. sausio pradžioje. Vien pačioje Vokietijos sostinėje – Berlyne – vyksta virš 30 skirtingų mugių. Nors šiaurinė Vokietijos dalis yra mažiau šventiškai nusiteikusi nei pietinė. Važiuojant link pietų daugėja pačių mugių skaičius, o kai kur ištisi miesteliai tampa mugėmis.

Mugėse gausu patiekalų, atspindinčių vietinę virtuvę. Kiekviename regione rasite tam regionui būdingų gėrimų bei skanumynų. Sutiksite ir atvykėlių, kurie siūlys jums šviežiai rūkomos lašišos ar atvežtinių saldėsių.

Karštas vynas. Visoje Vokietijoje pagrindinis gėrimas be kurio neatsiejamos Kalėdos – karštas vynas. Vyno skonis priklauso ne tik nuo vynuogių rūšies, gamintojo sugebėjimų, dirvožemio ir visų kitų specifikacijų, vyno skonis gali priklausyti ir nuo pridėtų prieskonių ir nuo kaitinimo temperatūros.

Baltam karštam vynui ruošti populiariausi Müller – Thurgau arba Riesling veislės vynuogės, o raudonam dažniausiai Dornfelder arba Spätburgunder. Lietuviai įpratę, jog Glühwein yra jau pagamintas nestiprus raudonas vynas su prieskoniais. O iš tiesų, karštas kalėdiškas vynas yra ir raudonas, ir baltas. Pastarasis kai kur net populiaresnis.

Vokiečiai vyną gardina specialiu prieskoniu mišiniu, kurį sudaro cinamonas, vanilė, anyžius, gvazdikėliai bei džiovinti vaisiai. Dedama daug cukraus. Pilama romo, įvairiausių likerių: vyšnių, vanilės, migdolų, slyvų ir visokių. Likerių taip pat galite paragauti kalėdiniuose turguose.

Alus. Dar vienas Vokietijos gėrimų karalius - alus. Ir ne tik per spalio mėnesį vykstančią Oktoberfest šventę, bet ir šventiniu laikotarpiu. Vokiečiai geria daug, o ypač alaus. Tiek lauke Kalėdinėse mugėse, tiek tradicinėse knaipėse. Tai tipiniai vokiški barai, kurie iš esmės panašūs į tradicinius airiškus pub’us. Juose gausu įvairių alaus rūšių ir gaminami tradiciniai vokiškos virtuvės patiekalai. Kai kur tik pilstomas alus, bet ten kur yra maisto – puiki terpė susipažinti su vokiečių virtuvę. Galite paragauti įvairių dešrelių, kepsnių, karkos.

Kiaušinių likeris. Eierpunch – kiaušinių likeris, tiekiamas šiltas, su gausia grietinėlės kepuraite. Dėl jo vokiečiai tikrai pametę galvas ir kiekvienais metais laukia Kalėdinių mugių būtent dėl šio punčo. Jis ruošiamas iš kiaušinio trynių, cukraus, balto vyno, vanilės. cinamono ir gvazdikėlių.

Bulviniai blynai. Kai lauke šiek tiek šaltoka, kai norisi sotesnio maisto, kai reikia kažkuo užsikąsti rūgšties kupiną, bet pasaldintą karštą Riesling vynuogių vyną – bulviniai blynai su obuolių uogiene yra kone pats tinkamiausias variantas. Bulviniai blynai ruošiami pagal įvairias tradicijas: kai kur iš stambiai tarkuotų bulvių, kai kur iš smulkiai. Tradiciškai vokiečiai juos valgo ir siūlo ragauti su obuoliene.

Dešrelės. Vokietijos virtuvė neatsiejama nuo dešrelių. Jos ten vadinamos bratwrst, bet dažnai įgauna ir kitokių pavadinimų, kurie labiau susiję su papildomais priedais: ar tai dešrelės su žolelėmis, ar tai patiekiamos su kario padažu. Tai kiaulienos dešrelės, kurios mugėse valgomos kvietinėje bandelėje, o minėtose knaipėse su bulvių koše bei troškintais kopūstais.

Saldumynai. Nuo dešrelių ir bulvinių blynų mugėse neatsilieka saldumynai. Jūs galite rasti įvairių skonių, įvairių dydžių ir įvairių tekstūrų saldumynus. Be galo populiarūs migdolai apvalke – tačiau apvalkalo skonis neapsiriboja saldu sūru, jūs galite paragauti šokoladinių batonėlių ‘Twix’ ar ‘Mars’ skonio riešutų, to pačio energetinio gėrimo ‘Red Bull’ skonio, kramtomosios gumos ar net braškių skonio riešutų. Spurgos, sausainiai, vaisiai šokolade, vaisiai cukruje karaliauja miestelių gatvėse ir miestų aikštėse.

Kaštainiai. Itin populiarus užkandis - kaštainiai. Visais laikais Prancūzijoje ir Vokietijoje kaštainiai buvo vertinami kaip itin maistingas ir daug gerųjų savybių turintis produktas. Dabar kaštainiai lyg iš naujo daugelio restoranų ir jų virtuvių šefų atrastas ingridientas. Kaštainai turi gydomųjų savybių ir, pasak jų surinkimu bei pardavimu užsiimančių žmonių, turi jauninančiųjų savybių - padeda išlikti ilgiau jauniems bei sveikiems.

Vokiečių Kūčių šventimo ypatumai

Kūčių vakarą, ten vadinamą Heilig Abend (liet. šventu vakaru) dvylikos patiekalų taisyklė negalioja. Maisto Kūčių vakarą nebūna per daug. Pavakarieniavę su šeima, vokiečiai užsiimama įvairiomis pramogomis: šeimose, kuriose yra vaikų, suaugę persirenginėja kalėdiniais angelais, šventu Nicolaus, šoka, dainuoja ir dovanoja dovanas; kiekvienas šeimos narys stengiasi nustebinti kitus įvairiomis juokingomis smulkmenomis. Lietuvoje įprasta nuo senovės Kūčių vakarą eiti anksti meigoti ir laukti Kalėdų Senio, o ten mat Kūčių vakaras itin ilgas, nes kaimynai eina pas kaimynus išgerti po taurę vyno ir palinkėti gražių švenčių.

Aktyvųjų pramogų mylėtojai dažnai renkasi Austrijos, Šveicarijos ar Vokietijos kalnus, kur smagiai galite susiplanuoti ekstremalias slidinėjimo ar karšto vyno gėrimo kavinukėse ant kalno atostogas. Atstumas iki jų yra tikrai nedidelis 

Šventinis daugiau nei mėnesį trunkantis švenčių maratonas baigiasi per Trijų Karalių šventę. Mugių kioskeliai išvežami, supynės išmontuojamos, o lemputės nukabinamos. Tačiau ne ilgam. Jau vasarį prasideda festivaliai ir vėl į gatves grįžta kioskeliai su bulviniais blynais, bratwurst ir alumi, tik šį kartą be kiaušininio punčo ir karšto vyno.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.