Pratarmėje rašoma, kad knygos tikslas – supažindinti skaitytojus su maistu, kurį mėgo diktatoriai, o taip pat parodyti, koks nedidelis skirtumas tarp žmogaus ir žvėries.
Josifas Stalinas (1878–1953)
Rusijos komunistų vadovo vakarienė gali atrodyti panaši į studentų penktadienio vakarą: ji nebuvo įsivaizduojama be žaidimų su alkoholiu, dainų bei šokių.
Skirtumas tas, kad studentai taip linksminasi, o J.Stalino vakarėliai tik suteikdavo jam dar vieną progą parodyti savo galią, žeminti žmones bei parodyti jų silpnumą. Šokiai ir dainos buvo ne džiaugsmo išraiška, o veiksmai, kuriuos atlikti vertė siaubingasis diktatorius.
J.Stalino vakarėlis neretai tęsdavosi šešias valandas. Maiste atsispindėjo diktatoriaus gruziniškos šaknys: būdavo patiekalų su graikiniais riešutais, česnakais, slyvomis ir granatais.
Knygos autorės rašo, kad J.Stalinas dažnai persivalgydavo ir per daug išgerdavo, tad tikimybė, jog jis būdamas 75–erių mirė nuo širdies smūgio yra tokia pat didelė, kaip ir ta, kad SSRS diktatorius buvo nunuodytas.
Adolfas Hitleris (1889–1945)
Nors A.Hitleris gyvūnus užjautė labiau nei žmones, jis nebuvo griežtų nuostatų vegetaras. Dokumentai atskleidžia, kad nacių vadovas ne kartą valgė patiekalus, pagamintus iš jaunų balandžių.
Britė virėja Dione Lucas, prieš Antrąjį pasaulinį karą dirbusi viename Hamburgo viešbutyje, patvirtino, kad A.Hitleris dievino paukštieną.
„Nenoriu sugadinti jums apetito, bet įdomus faktas tas, kad įdarytus balandžius labai mėgo Hitleris, kuris dažnai lankydavosi mūsų viešbutyje“, – 1964–aisiais knygoje gurmanams rašė moteris. Jauni balandėliai būdavo įdaromi liežuvėliais, kepenėlėmis ir pistacijomis.
A.Hitleris taip bijojo būti nunuodytas, kad turėjo net 15 maisto ragautojų. „Maistas ant A.Hitlerio stalo patekdavo tik tuo atveju, jei po 45 minučių visi ragautojai būdavo gyvi“, – V.Clark ir M.Scott rašė knygoje.
Nors žmonės Antrojo pasaulinio karo metais badavo, A.Hitleris ir toliau puotavo kaip karalius.
Vieną jo maisto ragautojų Margit Wolf sukrėtė išskirtinė fiurerio patiekalų kokybė.
„Buvo šparagų su prieskoniais ir olandišku padažu, daržovių sriubos su mažomis manų kruopų bandelėmis, skrudintų raudonųjų paprikų, ryžių, salotų ir daržovių troškinių“, – stebėjosi moteris.
Benito Mussolini (1883–1945)
„Prancūzų maistas bevertis, o itališkas – geriausias pasaulyje,“ – kartą sakė italų diktatorius Benito Mussolini.
Nepaisant to, jis nemėgo makaronų. Vienas mėgstamiausių jo patiekalų – žali kapoti česnakai su aliejumi ir citrinos sultimis. Dėl to jo žmona, suprantama, dažniausiai miegodavo su vaikais. Knygos autorės mano, kad B.Mussolini tironija būtų pasibaigusi anksčiau nei 1945–aisiais, jei jis nebūtų pakeitęs mitybos įpročių.
Jam diagnozuotas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, deformuota gaubtinė žarna ir padidėjusios kepenys, bet sveikata pagerėjo, kai diktatorius ėmė laikytis dietos.
Saddamas Husseinas (1937–2006)
Iraką nuo 1979–ųjų iki 2003–ųjų valdžiusio Sadamo Huseino mėgstamiausias maisto produktas – žuvis. Jis žuvį galėjo valgyti bet kuriuo paros metu ir ją labiausiai mėgo šviežią.
S.Husseinas pats pagavęs žuvį kartais prikeldavo visus virėjus penktą ar šeštą ryto, kad jie iškeptų laimikį.
Jo asmenybės bejausmiškumas atsispindėjo ir valgio metu: buvęs Irako vadovas valgė alyvuoges ir spjaudė kauliukus taip, kaip, pasak jo, „Izraelio gyventojai vieną dieną bus išspjauti iš šalies“.
Muammaras Gaddafi (1942–2011)
Libijos vadovas Muammaras Gaddafi turėjo slaptą priemonę užtikrinti baltai šypsenai – kupranugarių pieną. Visgi grožis pareikalavo aukų.
Galbūt M.Gaddafi taip mėgtas kupranugarių pienas iš tiesų pagražino jo dantis, bet pakenkė virškinimui. Neaišku, ar jis visiškai nekontroliavo savo žarnyne susikaupusių dujų, ar per interviu tyčia tuo sutrikimu naudodavosi.
Tony Blairui 2004–aisiais atvykus pas M.Gaddafi patarta negerti kupranugarių pieno – kas, jei gėrimo poveikis panašus ir kitiems?
Vienas M.Gadaffi mėgstamiausių patiekalų – kupranugario mėsa su kuskusu. Stebėtina, bet Libijos vadovas iš šalies išvijo italus, nors ir mėgo jų virtuvę.
Kim Jong–ilas (1941–2011)
Šiaurės Korėjos gyventojai badavo, o jų vadovas mėgavosi omarais ir kitu specialiai jam atvežtu ar užaugintu maistu. Knygos autorės atskleidė, kad buvęs Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong–ilas buvo tiek pat pedantiškas, kiek ir žiaurus.
Šimtai žmonių dirbo ruošdami maistą, palaikantį vadovo sveikatą ir energingumą. Daugybė moterų dirbo tik tam, kad apžiūrėtų kiekvieną ryžių kruopą – Kim Jong–ilo lėkštę pasiekę ryžiai turėjo būti vienodos formos, dydžio ir spalvos.
Šį diktatorių knygos autorės vadina didžiausiu gurmanu tarp visų diktatorių – jo virtuvės šefas važinėjo po visą pasaulį, kad atvežtų Irane išgautų juodųjų ikrų, daniškos kiaulienos, tailandietiškų mangų ar kitų delikatesų.
Kim Jong–ilas taip mėgo žalią žuvį, kad, pasak jo virėjo, galėjo valgyti ją dar spurdančią.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
Nepraleiskite naujienų – lankykitės lrytas.lt svetainėje “Skonis“ arba tapkite mūsų draugu “Facebook“.
