Pirmasis jau dešimtmetį sėkmingai veikia pamaryje, Kintuose (Ventės ragas), kur vasarą be perstojo plūsta lankytojai, trokšdami paragauti ten gaminamų patiekalų iš Kuršių mariose ką tik pagautos žuvies. Dabar tą galima padaryti ir Vilniuje.
Tarsi visada ten buvęs
„Šturmų švyturio“ įkūrėjai – Česlovas ir Asta Žemaičiai. Kitaip nei daugelis verslą vystančių žmonių, jie nesvajoja apie laiką, kai nebereikės dirbti ir bus galima tik mėgautis sėkmingo verslo brandinamais vaisiais.
„Negalėčiau tiesiog palikti restorano. Jis mano, o aš – jo dalis. Aš tuo gyvenu kasdien. Nors darbas labai intensyvus ir jo kasdien imuosi nuo 7 val. ryto, be to gyventi negaliu. Man patinka rūpintis restoranu, važiuoti į turgų pirkti daržovių, kurias tą dieną naudosime virtuvėje, aptarti su personalu dienos užduotis ir meniu, tikrinti virėjų paruoštus ingredientus bei atlikti visą gausybę kitų dalykų.
O labiausiai man patinka kurti receptus, o vėliau stebėti, kaip žmonės įvertina mano galvoje gimusius patiekalus. Tai suteikia įkvėpimo kurti toliau“, – atviravo Česlovas, kuris yra ne tik vienas iš restorano įkūrėjų, bet ir virtuvės šefas.
Nors jo su žmona puoselėjamas „Šturmų švyturio“ restoranas Vilniuje duris atvėrė vos prieš penketą mėnesių, atrodo, kad jis ten yra jau ne vienerius metus. Prie to prisidėjo ir tai, jog Užupyje, visai šalia restorano, veikia „Šturmų švyturio“ šviežios žuvies parduotuvė, skaičiuojanti jau penktus veiklos metus.
„Iš ten imame patiekalų gamybai reikalingą nešaldytą žuvį, kurią pats rytais išrenku ir išdoroju, supjaustau reikiamo dydžio gabalėliais“, – aiškino restorano šeimininkas.
Paklaustas, kodėl restorano plėtrai buvos pasirinktas būtent Užupis, vos už kelių žingsnių nuo „Šturmų švyturio“ žuvies parduotuvės esanti vieta, Česlovas sakė, jog tokį sprendimą lėmė daug priežasčių, bet pagrindinė – ypatinga šios Vilniaus dalies aura bei gyventojai. Anot pašnekovo, Užupyje per pastaruosius kelerius metus susiformavo ištisa specializuotų maisto prekių parduotuvių ir restoranų ekosistema, kurioje „Šturmų švyturys“ puikiai dera.
„Pradėdami veiklą Vilniuje norėjome ne šiaip sau išplėsti verslą, bet reikšmingai prisidėti prie miesto istorijos ir kultūros. Stengiamės palikti nors šiokį tokį pėdsaką laiko tėkmėje. Ar tai pavyks – pamatysime po dešimtmečio, nes sau esu pasakęs, kad būtent tiek metų dar tikrai dirbsiu ir vystysiu „Šturmų švyturį“ Vilniuje“, – tikino Česlovas.
Atiduoda pagarbą Lietuvos pamario žvejams
Pasak Česlovo ir Astos, istoriniame Mažosios Lietuvos krašte gyvenantys ir dirbantys smulkieji žvejai bei jų gyvenimo būdas yra labai svarbi „Šturmų švyturio“ skleidžiamos kultūros ir dvasios dalis. Tai pajusti galima vos užsukus į restoraną.
Minimalistiniame, pamario dvasia dvelkiančiame interjere į akį iš karto krenta senoviniai žvejybos įrankiai, marinistinės tematikos paveikslai ir žvejų portretai.
Restorano viršutinės salės interjeras yra skirtas Kuršių marių žvejams pagerbti. Tiems, be kurių, pasak restorano šeimininkų, nebūtų visos „Šturmų švyturio“ skonių legendos. Tuo tarpu žemutinė restorano salė dedikuota eruditui, poliglotui, astronomui, dailininkui ir poetui, buvusiam Klaipėdos miesto burmistrui, o vėliau – visų Kuršių marių bei jų intakų žvejybos inspektoriui Ernstui Vilhemui Berbomui (1786–1865), dar vadinamam Kuršmarių vėtrungių tėvu.
„Jo dėka Lietuva turi etnokultūros paveldo brangakmeniu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus ir laivų numerius – Kuršių marių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje“, – pasirinkimą išskirti būtent šį asmenį paaiškino pašnekovas.
Kulinarinio įkvėpimo semiasi aplinkoje
„Šturmų švyturyje“ patiekiami tik iš lietuviškos nešaldytos žuvies pagaminti patiekalai. Taip pat yra ir su daržovėmis, žalumynais bei prieskoniais. Didžioji jų dalis į restoraną atkeliauja iš pamario ūkininkų daržų. Šios griežtos nuostatos laikymasis lemia tai, jog „Šturmų švyturyje“ juntama sezonų kaita – ant parduotuvės prekystalio ir restorano valgiaraštyje yra tokia žuvis, kurią tuo metu galima sugauti Kuršių mariose, o ją dažniausiai papildo tik tam sezonui būdingos daržovės.
„Stengiamės derinti tai, ką konkrečiu metų laiku duoda gamta. Sugauni žuvį ir žiūri į lentyną, kuo ją tuo metu gali pagardinti. Manau, taip išgaunama geriausia, neišprievartauta skonių dermė“, – pabrėžė pašnekovas.
Kaip ir Kintuose esančiame, taip ir Užupyje atidarytame „Šturmų švyturio“ restorane patiekalų porcijos yra skirtos dviem žmonėms. Tai įvertinus, kainos neatrodo tokios didelės, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vidutiniškai vakarienė porai ten atsieina apie 60 eurų. Suma gali būti ir mažesnė, jei nusprendžiama atsisakyti deserto ir vyno.
O vynui „Šturmų švyturyje“ skiriama išties daug dėmesio. Jo pirkimu rūpinasi patys restorano šeimininkai, patys važiuojantys į Austriją bei Vokietiją atsivežti baltojo vyno, kurį įsigyja iš vyndarių, labai kruopščiai besirenkančių restoranus, kuriems tieks savo vynus. Tokius, kuriuos savo klientams trokšta pasiūlyti geriausi pasaulio restoranai.
Česlovas prasitarė, kad jų šeima turi didžiausią Lietuvoje vyno rūsį, kuriame saugoma ir brandinama įspūdinga baltojo vyno kolekcija.
„Sužinoję, kokius vynus turime, puikiai rinką išmanantys austrai ir vokiečiai tiesiog kilstelėjo antakius ir su didele nuostaba pasakė, jog retai kas gali tuo pasigirti visoje Europoje“, – prisiminė Česlovas.
Nepaisant to, kad jis ir jo žmona Asta gali ilgai kalbėti apie vynus, jų savybes ir tai, kaip juos reikia derinti su žuvies patiekalais, vis dėlto didžiausia jų, o ypač Česlovo, aistra – žuvies patiekalai. Viskas, kas pateikiama restorano valgiaraštyje, – restorano įkūrėjo kūriniai.
„Naują receptą kartais įkvepia garsas, kartais kvapas, o kartais – matomas vaizdas. Nors negaliu pasigirti gera atmintimi, o ypač gebėjimu įsiminti vardus, puikiai įsivaizduoju skonius. Juos galiu derinti tiesiog mintyse. Vėliau būna labai įdomu pamatyti, kaip jį vertina žmonės – ar jaučia tą patį skonį, kurį įsivaizdavau. Dažniausiai rezultatai sutampa“, – pasakojo restorano įkūrėjas ir šefas Česlovas.
Tiesa, jis virtuvėje rūpinasi ne viskuo. Desertai palikti jo žmonos Astos valioje. Ši pripažįsta, kad didelės jų įvairovės „Šturmų švyturys“ nesiūlo. Bet tai jie mato ne kaip trūkumą, o kaip privalumą.
„Per dešimt veiklos metų jau atradome ir žinome, ko žmonės nori. Nors prieš atveriant duris Vilniuje sakiau, kad Kintuose gimusio ir išpopuliarėjusio morkų pyrago į Užupio restorano meniu neįtrauksime, tačiau taip pasielgti negalėjau. Lankytojai vis teiraudavosi: „O kur tas garsusis morkų pyragas? Atėjome jo paragauti.“ Tad teko nusilenkti žmonių valiai“, – teigė Asta.
Po susitikimo su „Šturmų švyturio“ įkūrėjais jų restorane Užupyje dar teko apsilankyti ne kartą. Vis rekomenduodavau draugams, su kuriais ten puikiai praleisdavome laiką. Po tų kelių apsilankymų susidariau įspūdį, kaip iš tiesų dirba Česlovas ir Asta. Jie nesislepia, o eina ir bendrauja su klientais. Pasakoja jiems apie patiekalus, vyną bei žvejų istorijas. Pasakojimus, kurių jie, rodos, niekada nepristinga. Gal todėl, kad dirbą mėgstamą darbą?
