Pasaulinę cepelinų dieną inicijavo Amerikos lietuvis J. Vaičiūnas. Tokia idėja jam kilo stebint amerikietiškąjį futbolą, mat žaidimo metu svaidomo kamuolio forma vyrui priminė lietuviškąjį cepeliną. Šventės pagrindinis tikslas – suburti kuo daugiau šeimų, kurios kartu pasidalindamos darbais virtų dar kitaip vadinamus didžkukulius. Tai visgi kokia tikroji mūsų cepelinų kilmė?
Gal pastebėjote sutapimą – cepelinų diena sugalvota būtent tame pačiame žemyne, iš kurio ir buvo atvežta pagrindinė šio patiekalo sudedamoji dalis – bulvė! Už šią sočią daržovę reikėtų padėkoti žymiam jūrininkui ir atradėjui Kristoforui Kolumbui, kuris 1565 metais ją atgabeno į Europą. Taip pat prie lietuviškosios įdarytų bulvinių kukulių versijos sukūrimo labai prisidėjo ir airiai. Anot vieno žymiausių XVIII amžiaus bulvių tyrinėtojų Antoine Augustino Permentiero, būtent jie dar 1740 metais išrado tešlą, gaminamą iš šių daržovių.
Manoma, kad mūsų tėvynėje cepelinai atsirado ne taip ir anksti, gal tik prieš kokius 100–150 metų. Bene seniausias jų receptas Lietuvoje buvo išspausdintas 1936 metais legendinėje knygoje „Didžioji virėja“, kurioje šis patiekalas vadinamas gana šmaikščiai – „Bulviniais kaldūnais“.
Šiandien labiausiai paplitęs ir daugeliui gerai žinomas pavadinimas – „cepelinai“. Jis kilęs nuo vokiečių generolo Ferdinando fon Cepelino išrasto dirižablio, kurio forma mūsų tautiečiams, matyt, sukėlė panašias asociacijas.
Dabar tai jau vienas mėgstamiausių patiekalų Lietuvoje – didžkukuliai čia valgomi kone visus metus. Prekybos tinklo „IKI“ duomenimis jų pardavimai nukrenta tik vasarą – vos 10 proc. Labiausiai pamėgti yra tradiciniai cepelinai su mėsa, taip pat ir su varške.
„Išaiškinti“ didžkukulių pusbroliai
Kulinarė Aistė Rasmussen pasakoja, kad jai ne kartą yra tekę girdėti, jog atvykusį svečią iš svetur, Lietuvos gyventojai bando nustebinti patiekdami cepelinus: „Pavaišinę užsieniečius didžkukuliais, galite likti nustebinti ir patys, kadangi labai panašūs į juos patiekalai gaminami ir kitose šalyse. Manoma, kad pirminis lietuviškųjų cepelinų receptas atkeliavo iš Vokietijos.“
Anot A. Rasmussen, Vokietijoje labai mėgstamas patiekalas „Kartoffelklöße“ yra itin panašus į mūsiškius didžkukulius, tik jų sudėtis paprastesnė, tad jie tiktų ir tingesniems virtuvės šefams. Norint pasigaminti vokiškus bulvių kukulius, užtenka turėti virtų bulvių, druskos, bulvių krakmolo ir kiaušinį. Iš šių ingredientų formuojami apvalūs rutuliukai, jei norima į juos pridedama kumpio ar smulkintų daržovių.
O labiausiai vokiečiai mėgsta šį patiekalą patiekti kaip garnyrą su kepta kiauliena, raudonaisiais kopūstais ir sočiu padažu.
Šiaurinėje Europos dalyje galima sutikti kitus cepelinų pusbrolius, kuriuos norvegai vadina „Kumle“. „Pastarųjų gaminimas taip pat ganėtinai lengvas. Jie susideda iš žalių bulvių (kartais įmaišoma šiek tiek virtų), miežinių miltų, nesijotų kvietinių miltų ir druskos. Iš šių produktų masės formuojami apvalūs rutuliukai, kurie yra verdami čiobreliais pagardintame vandenyje. Norvegijoje juos valgo kartu su šonine, kiauliena, sūdyta aviena ar dešromis“, – pasakoja maisto ekspertė.
Gurmaniškojo giminaičio receptas
Prekybos tinklo kulinarė mano, kad didžkukulių pusbroliai iš Švedijos mūsų skonio receptoriams gali būti kiek neįprasti, bet tikrai verti dėmesio. Tad A. Rasmussen jums pateikia gurmanišką „Kroppkaka“ receptą, atkeliavusį iš anapus Baltijos jūros.
Jums reikės: 700g bulvių, apie 200 g bulvių krakmolo, 3 vnt. kiaušinių trynių, 50 g sviesto, 1 arbat. šaukštelio druskos, 400 g sūdytos kiaulienos, 1 vnt. didelio svogūno, 2 arbat. šaukštelių maltų kvapiųjų pipirų, 400 g sūdytos pjaustytos kiaulienos šoninės, bruknių uogienės (arba žalių trintų uogų).
Gaminimas: Bulves nuskuskite ir išvirkite, tada jas sumalkite mėsmale (jei jos neturite, naudokite grūstuvą) ir palaukite, kol šiek tiek pravės. Tada į šią masę sudėkite bulvių krakmolą, kiaušinių trynius, sviestą ir druską. Viską gerai sumaišykite, kad tešla taptų vientisa. Tuomet sūdytą kiaulieną supjaustykite pusės centimetro kubeliais.
Nuluptą svogūną susmulkinkite vienodo dydžio gabalėliais ir kepinkite svieste, kol taps auksinės spalvos. Į mėsos masę supilkite pakepintus svogūnus ir įberkite pipirų. Iš bulvių masės suformuokite pailgą ovalią formą ir ją supjaustykite 2 cm storio griežinėliais. Kiekviename gręžinėlyje įspauskite duobutę ir į ja įdėkite įdaro, perlenkite pusiau ir suformuokite gražų rutuliuką, jį galima šiek tiek suploti.
Garnyrui naudokite sūdytą šoninę: ją apskrudinkite keptuvėje, iškepus padėkite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalai. „Kroppkaka“ sudėkite į didelį puodą verdančio pasūdyto vandens. Jei puodas nėra labai didelis, tada juos reikia virti dalimis apie 5–6 minutes. Patiekite su paskrudinta šonine ir bruknių uogiene.
Nebijokite eksperimentuoti ir švęsdami Pasaulinę cepelinų dieną išbandykite šį receptą. Kaip švedai pasakytų – „välsmakande!“ („skanaus!“ – red. pastaba).
