Skėriai, svirpliai, vandens blakės ir kiti vabzdžiai, pagardinti prieskoniais ar be jų, daugeliui maisto kultūros festivalio svečių nekėlė susižavėjimo, rašo „TV antena“.
O G.Drukteinis ragaudamas įvairius vabzdžius nė nesusiraukė ir juos patiekusiems virtuvės meistrams negailėjo klausimų, iš kur šie gyviai atvežti, kaip paruošti, kuo pagardinti.
Etiketo specialistas net pasiūlė ateityje prie vabzdžių surašyti jų energinę vertę – nurodyti, kiek yra baltymų ir kitų medžiagų.
– Ar festivalyje „Skanaus!“ vabzdžių paragavote pirmą kartą?
– Ne. Jų esu ragavęs prieš daugybę metų viešėdamas Honkonge.
– Daugelis festivalyje dalyvavusių žmonių nedrįso į burną įsidėti jokio vabzdžio, o jūs suvalgėte net ne vieną ir dar mėgaudamasis. Kaip apibūdintumėte jų skonį?
– Vabzdžių skonis priminė smulkias džiovintas sūdytas žuveles, Rusijoje vadinamas semga. Kaip lietuviškai, nežinau.
– Kokių egzotiškų patiekalų esate dar ragavęs?
– Kartą viešėdamas Afrikoje turėjau progą paragauti įvairios egzotikos: dramblienos, zebrienos, smauglienos, antilopienos, krokodilienos.
Jeigu šeimininkai nebūtų pasakę, ką valgau, būčiau manęs, kad tai vištiena arba jautiena. Man skonis pasirodė labai panašus.
– Ar keliaudamas po svečias šalis skubate ragauti vietos patiekalų? Gal iš virtuvės meistrų stengiatės išgauti jų ruošimo paslaptis?
– Ragauti skubu ne visur. Kadaise Pietų Korėjoje nuo bado mane gelbėjo tik garsus greitojo maisto restoranų tinklas, nes vietiniai vadinamieji egzotiški patiekalai suko skrandį ir buvo pernelyg aštrūs. Virtuvės meistrų šnekinti irgi nesiveržiu, nes jie dažniausiai nekalba angliškai.
– Kokio patiekalo niekada neišdrįstumėte valgyti?
– Žmogienos, kad ir kokį blogą asmenį reikėtų suvalgyti. Šiaip nekenčiu kalafiorų, kurie kelia revoliuciją šiais pertekliaus ir stabilumo laikais.
– O be kokio būtų sunku ištverti ir vieną dieną?
– Be kavos ir cigarečių.
– Ar dažnai sukatės virtuvėje?
– Retai. O jei jau sukuosi, tai ruošiu tai, ką dažniausiai pusryčiams valgo Holivudo žvaigždės, – Benedikto kiaušinius (be lukšto virti kiaušiniai. – Red.).
– O kulinarijos knygų jūsų namuose galima rasti?
– Tik tas, kurias įsigyja žmona ir dukra.
– Kuo vaišinate į svečius užsukusius bičiulius?
– Pažadais.
– O koks jūsų išskirtinis patiekalas?
– Su kokakola marinuota vištiena – man patinkančio rašytojo Johno Grishamo mėgstamas patiekalas. Kalbama, kad geriausias šio patiekalo meistras žuvo per uraganą „Katrina“, nusinešdamas tikrąją skonio paslaptį į amžinybę. Aš ją atkūriau.
Iš tikrųjų kadaise akį patraukė žurnale „Esquire“ rastas receptas.
Patiekalą paruošiau draugams Naujųjų metų proga. Pavyko gerai, niekas nesunegalavo ir nenumirė.
Marinuotos vištų šlaunelės
Reikės: 12 vištų šlaunelių su oda, 1 kiaušinio, riešutų aliejaus, taukų.
Marinatui: 0,7 litro „Coca-Cola“, 1 šaukšto skystų dūmų, 2,5 šaukšto Vusterio padažo, 1 šaukšto tabasko padažo, 3 šaukštelių maltų juodųjų pipirų, 3 šaukštų druskos.
Sausajam mišiniui reikės: 2 šaukštelių kepimo miltelių, 2 šaukštelių rupios druskos, 4 šaukštelių maltų juodųjų pipirų, 1 šaukštelio Kajeno pipirų, svogūnų miltelių, 1 šaukštelio česnakų miltelių, 2,5 stiklinės miltų.
Vištieną nuplaukite ir nusausinkite. Paruoškite marinatą, sumaišydami visas sudedamąsias dalis. Kol ištirps druska (apie 4 valandas), vištieną laikykite marinate uždarame inde.
Į dubenį įmuškite kiaušinį, supilkite 3/4 puodelio riešutų aliejaus, 2,5 stiklinės vandens, sudėkite paruoštą sausąjį mišinį ir gerai išmaišykite.
Keptuvę su riešutų aliejumi ir taukais gerai įkaitinkite. Šlauneles apvoliokite paruoštoje masėje ir dėkite į keptuvę.
Kepančias šlauneles nuolat vartykite. Ar iškepė, tikrinkite persmeigdami šakute. Jeigu varva skaidrios sultys, vadinasi, iškepė. Jei ne, kepkite dar porą minučių.
