Prekybininkų gudrybės: kaip jie priverčia mus pirkti

Kiekvienas žmogus, vaikštantis tarp prekių lentynų prekybos centruose, yra visiškai įsitikinęs, kad kiekvienas daiktas pirkinių krepšyje ar vežimėlyje atsiduria jo valia. Tačiau tai tik iliuzija – ilgametė patirtis ir tyrimai prekybininkams leidžia nepastebimai daryti įtaką mūsų mitybos įpročiams, skelbia „BBC Future“.

Maži pokyčiai prekybos centrų lentynose gali paraginti žmones kuo sveikiau maitintis.<br>AP nuotr.
Maži pokyčiai prekybos centrų lentynose gali paraginti žmones kuo sveikiau maitintis.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Sep 23, 2014, 3:18 PM, atnaujinta Jan 29, 2018, 11:53 PM

Prekių lentynos žadina vidinį smaližių

Lankydamiesi naujame prekybos centre praleidžiate dešimt minučių ieškodami kiaušinių? Pakeliui į tolimiausią parduotuvės galą, kur sudėti visi kasdien naudojami pieno produktai ir duonos gaminiai, turėsite praeiti pro ilgas saldumynų, bulvių traškučių ir kitų užkandžių lentynas.

Toks prekybininkų sprendimas gerai apgalvotas – keliaudami prie kasdien naudojamų maisto produktų, alkani lankytojai į vežimėlius ir krepšius prikrauna greito ir nesveiko maisto.

Gudrūs ir nepastebimi triukai skirti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams – pusryčių maistas su animacinių herojų piešiniais ant pakuočių vaikus pasitinka jų akių lygyje

Daržovės atrodys skanesnės už šokoladą?

Kiekvienas prekybininkas siekia kuo didesnio pelno ir prekes išdėsto taip, kad būtų nuperkama kuo daugiau nesveiko maisto. Jis klientų pinigines plonina kur kas greičiau, nei duona, pienas ar kiaušiniai.

Žurnalistė Veronique Greenwood teigia, kad naudojantis tais pačiais triukais galima pasiekti ir visiškai priešingą rezultatą – paskatinti parduotuvių klientus maitintis sveikiau, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.

Tačiau ekspertai pripažįsta, kad dabartinė prekybos centrų sistema pripratino žmones nuolat patenkinti savo silpnybes, taigi abejojama, ar iš vežimėlių ir krepšių pavyks išimti ilgus metus į juos dėtus kaloringus, saldžius ir riebius užkandžius.

Specialistai susiduria ir su dar sunkesne užduotimi – kaip priversti vaikus, kurie nuolat galvoja apie saldainius ir bulvių traškučius, pamilti daržoves ir vaisius?

Lankstinukai priminė pažadus sau

Estheras Papiesas, Utrechto universiteto socialinės psichologijos profesorius, atrado būdą paskatinti žmones pirkti mažiau nesveiko maisto. Prie įėjimo į parduotuves buvo išdalintos skrajutės su įvairiais receptais.

Pirkėjai, kurie perskaitė receptus su žodžiais „sveikas“ ir „nekaloringas“, nugalėjo savo silpnybę nesveikam maistui. Jie tą dieną pirko 75proc. mažiau užkandžių nei tie žmonės, kurie gavo lankstinukus su paprastais receptais.

E.Papieso teigimu, žodžiai „sveikas“ ir „nekaloringas“ savo išvaizda nepatenkintiems žmonėms priminė apie pamirštą pasižadėjimą maitintis sveikiau ir žmonės patys to nepastebėdami nors trumpam atsisakė greitų ir kaloringų užkandžių.

Stengiamasi atitikti nustatytas normas

Brianas Wansinkas, profesorius, žinomas už tyrimus mitybos psichologijos srityje, atrado veiksmingą būdą paskatinti žmones valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Remiantis ankstesniais tyrimais, sužinoję, kad šie maisto produktai turi užimti pusę vakarienei skirtos lėkštės, žmonės jų suvartoja 24proc. daugiau.

Remdamasis šiuo atradimu, B.Wansinkas sugalvojo padalinti pirkinių vežimėlį į dvi dalis. Viena jų buvo skirta tik vaisiams, daržovėms bei pieno ir mėsos produktams.

Tyrimo rezultatai parodė akivaizdų skirtumą – žmonės su padalintais vežimėliais vaisiams ir daržovėms išleido dvigubai daugiau, nei įprastai. Sveikesniais maisto produktais užpildyti vežimėlių skyriai aiškiai parodė, kad žmonės nuolat stengiasi save įstatyti į tam tikras normas.

Nuolaidos įtikina ne visus

Anne Escaron, visuomenės sveikatos tyrėja Kalifornijos universitete, buvo viena iš specialistų, kurie analizavo per keturiasdešimt metų sukauptus tyrimus apie prekybą sveiku maistu prekybos centruose.

Ji pastebėjo, kad kuo daugiau skirtingų priemonių stengiamasi atkreipti pirkėjo dėmesį į tam tikrą prekę, tuo patrauklesnė ji atrodo. Pavyzdžiui, sveikas maistas perkamas dažniau jei kelią prie jo parodo ne tik specialios rodyklės, bet ir ryškios nuolaidų etiketės.

„Kiekvienas teisingai atspėtas pirkėjo pageidavimas ar poreikis padidina tikimybę, kad ji bus nupirkta“, – pasakojo A.Escaron.

Karen Glanz, epidemiologijos profesorė Pensilvanijos universitete, pastebėjo, kad į prekybininkų žaidimus reaguoja ne visi pirkėjai. Pavyzdžiui, tyrimo rezultatai parodė, kad produktai, kurie prekybininkų teigimu yra sveiki, neturtingiems pirkėjams gali pasirodyti blogos kokybės ir skonio.

Pirmas žvilgsnis – į kairę

K.Glanz, kartu su kitais specialistais, neseniai paskelbė tyrimo rezultatus, kuriuose buvo atskleisti kiti būdai, kuriais galima keisti pirkėjų mitybos įpročius. Tyrėjai pakeitė gėrimų išdėstymą parduotuvių lentynose – pirkėjų akių lygyje atsidūrė vanduo ir kiti nekaloringi gėrimai, o neriebus pienas buvo perkeltas į kairę lentynų pusę.

Ant vandens bei neriebaus pieno taip pat buvo užklijuotos spalvingos etiketės. Nors ant etikečių nebuvo parašyta, kad šie produktai yra naudingi sveikatai, jų pardavimas žymiai išaugo.

Pasiekusi tokių rezultatų, K.Glanz komanda gavo JAV sveikatos instituto paramą dviejų metų trukmės tyrimui, kuriuo specialistai ir toliau sieks nustatyti, kaip maži pokyčiai prekybos centrų lentynose gali paraginti žmones kuo sveikiau maitintis.

Siekdami padidinti vaisių ir daržovių pardavimus, kai kurie prekybos centrai perkelia šių produktų lentynas kuo arčiau parduotuvių įėjimo. Taip sukuriamas šviežumo įspūdis, o pirkėjai viso apsipirkimo metu patys to nepastebėdami į krepšius deda mažiau nesveiko maisto. Whole Foods Market prekybos centrų daržovių ir vaisių skyriuose net siūloma paragauti įvairių produktų bei sužinoti apie jų kilmę.

Įvairūs tyrimai, kuriais stengiamasi pripratinti žmones nuolat valgyti šviežią ir sveiką maistą, pateikia vis daugiau veiksmingų būdų tai padaryti. Ateityje prekybos centrai, atrodantys labai panašiai į tuos, kuriuose apsiperkame šiandien, gali skatinti mus maitintis visiškai kitaip, nei dabar. Svarbiausia – teisingai sudėlioti produktus maisto prekių lentynose.

Parengė Emilija Riaukaitė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.