Skonis – ugdomas dalykas, ir G.Azguridienė tai puikiai žino, rašo "Lietuvos ryto" šeštadienio žurnalas "Gyvenimo būdas".
„Maistas. Ką mes darome su juo, o jis – su mumis“. Taip vadinasi naujausias ekonomistės kūrinys – knyga, kurioje gausu analizės, samprotavimų ir patarimų maisto tema.
„Dabar mes visko turime daug – ir maisto, ir informacijos. Todėl vis svarbesnis tampa klausimas, ne ką gaminti ar valgyti, o kodėl. Aš pati esu tyrinėtoja. Man viską būtina išsiaiškinti. Ir ne tam, kad išsirinkčiau geriausia, bet kad pati suprasčiau, kodėl verta rinktis tą, o ne aną. Knygą ir rašiau norėdama atsakyti į ši klausimą, kodėl?“ – teigė verslininkė.
– Tuomet atsakykite į dar vieną. Kodėl nutarėte atradimais dalytis su kitais? Juk informacijos apie mitybą, atrodo, tiek daug.
– Informacijos iš tikrųjų daug, tačiau ji prieštaringa. Kažkas atliko vieną tyrimą ir paskelbė atsakymą. O prieš porą metų ar mėnesių atlikto tyrimo rezultatas – visai priešingas.
Patarimų yra tiek daug, kad neįmanoma visų jų laikytis – užvakar perskaičiau viena, vakar – kita. Kur yra tiesa? Kai žmogus neranda logikos, aiškumo, jam kyla noras atmesti viską.
– Kaip nauji atradimai keitė jūsų namų šaldytuvo turinį?
– Mėsos namuose neliko jau prieš 18 metų. Tačiau pieno produktus valgau. Paskui ėmiau po truputį atsisakyti rafinuotų dalykų ir maisto priedų.
Tarkime, jogurtą visada perku be priedų. Pasiskaninu jį taip, kaip noriu pati. Nors vaikai mėgsta jogurtą su uogomis.
Arba varškės desertai. Suprantu, kad žmonėms patogu nusipirkti gatavą gaminį. Bet juk nusipirkus geros varškės ir įsidėjus geros uogienės galima gauti daug vertingesnį desertą. Be papildomų priedų, kurie maisto produktuose būtini tik todėl, kad tie produktai laikytųsi, kad varškės sūrelis turėtų formą, kad būtų purus.
Jeigu perskaitysime produkto, ypač pigaus, sudėtį, suprasime, kad perkame ne šokoladą, o priedų mišinį su didesne ar mažesne kakavos dalimi. Jei perkame pigų prieskonių mišinį, bent pusę jo sudarys druska.
Mėgstantiems mėsą kyla dar daugiau rizikos prisivalgyti niekinių medžiagų. Mėsos patekimo ant stalo grandinė ilga, ir atsiranda daugiau pavojų, kad kurioje nors grandinės vietoje mėsa bus pakeista kokiu nors kamšalu.
Mano mintis tokia – kuo paprastesnį ir mažiau kitų apdorotą maistą valgai, tuo mažesnė rizika prisivalgyti niekalo.
– Bet iš parduotuvės neišeinate su tuščiu pirkinių krepšeliu?
– Ne, perku pieno, duonos gaminių, daržovių. Bet yra ir lentynų, pro kurias praeinu.
Atsisakyti mėsos nebuvo taip sunku, kaip atsisakyti rafinuotų produktų. Iš tiesų sunku iškepti pyragą ar blynus vien tik iš rupių miltų ar nenaudojant baltojo cukraus. Tad mano namuose dar yra ir kvietinių miltų, ir balto cukraus, bet jie naudojami tik ruošiant tam tikrus gaminis.
Tačiau rafinuoto aliejaus nenaudoju jau seniai. Taip pat neperkame vienos didžiausių valgomų blogybių – užkandžiauti skirtų produktų – sūdytų riešutų, bulvių traškučių, vaflių ir panašių produktų. Tik paskaitykite jų etiketes ir pamatysite, kad jie pagaminti iš „tuščių“ produktų – tokių, kurie visiškai nenaudingi ir nereikalingi.
O jei renkiesi maistą dėl malonumo – desertą – jis turėtų būti labai skanus. Geriausia – net prabangus, kad nekiltų pagunda jo valgyti daug.
Kita vertus, žmonės turi suprasti, kad pardavėjai tai siūlo ne dėl pasaulinio sąmokslo ir nenorėdami mus nunuodyti. Parduoti galima tik tai, ką žmonės perka. O daug parduoti ir uždirbti galima tada, kai perka daug žmonių. Taigi galų gale prekių sudėtį ir kokybę diktuoja žmonės – jei jie perka, gamintojai gamina.
Visada galime rinktis. Juk yra kitų produktų – jeigu ir ne idealių, bent geresnių. Jeigu radai produktą su penkiais įtartinais E, galima rasti ir tokį, kuriame – tik vienas. Kita vertus, jeigu produktas pigus, gal geriau pirkti brangesnį, bet mažiau?
– Neperkate jokio paruošto maisto, viską gaminate pati. Tai atima daug laiko?
– Taip, aš daug ką ruošiu pati. Bet tai, ką gaminu kasdien, turi būti pagaminama greitai, turi būti skanu ir tai turi valgyti vaikai.
Knygoje dalinuosi savo receptais ir patarimais, kaip ruošti vienus ar kitus produktus. Jokių didelių atradimų ten nėra, tačiau kartais žmonės tiesiog neįsiskaito į informaciją, jos nepriima, todėl nusivilia.
Tarkime, dažnai skundžiamasi, kad troškintos kopūstinės daržovės yra neskanios, smirdi. O kodėl? Nes netinkamai troškinamos. Daugelis nemėgsta kopūstų, brokolių, žiedinių kopūstų dėl specifinio kvapo. O jis atsiranda, kai daržovės troškinamos vandenyje. Verdant jas garuose jos lieka traškios, nepervirusios, jų skonis ir kvapas visai kitoks.
Arba kitas pavyzdys – daugybė žmonių skundžiasi, kad suvalgius ankštinių pučia pilvą. Priežastis – tokia pat: jie netinkamai paruošti. Ankštines daržoves būtina gerai išmirkyti ir tinkamai išvirti, gardinti prieskoniais – tuomet jos bus ir skanios, ir atmetimo reakcijos nebus.
Dažnai manęs klausia, kaip naudoti grikius, bolivines balandas, burnočių sėklas. Tai produktai, kurie labai vertingi tiems, kurie turi vengti glitimo turinčių produktų.
Mano praktiniai patarimai ir receptai lengvai pritaikomi tiems, kuriems maisto ruošimas – našta.
– Daug kas stebėsis, kad knygą apie mitybą parašė ekonomistė, o ne medikė.
– Jeigu mano išsilavinimas būtų medicininis, tokios knygos neparašyčiau, nes profesija būtų paveikusi mane mąstyti taip, o ne kitaip. Negalėčiau pažvelgti į mitybą iš šalies, kitu žvilgsniu, ir įsijausti į vartotojo, kuris neturi specialių žinių, vaidmenį.
Savo knyga aš raginu žmones ne tik vartoti, bet ir tyrinėti. Skirti laiko gautai informacijai apmąstyti ir nusistatyti principus, kuo remtis priimant sprendimus. Tikimybė, kad kas nors iš šalies mums pasakys, kaip maitintis, ir kad tai mums tiks, menka.
Baltų pupelių ir daržovių troškinys
Iš vakaro užmerkite pupelių. Geriausiai – stambių, baltų, vadinamųjų sviestinių. Kol mirksta, kelis kartus pakeiskite vandenį.
Pupeles išvirkite – jos virs apie valandą. Vandens pilkite tiek, kad pupelės būtų vos apsemtos. Prieš užverdant nugraibykite putas, įdėkite laurų lapų, pipirų. Sūdykite tik baigiant virti. Keptuvėje patroškinkite daržovių. Pirmiausia į keptuvę įpilkite šiek tiek kaitinti tinkamo aliejaus, berkite mėgstamų prieskonių – G.Azguridienė į visus patiekalus deda ciberžolių ir juodųjų pipirų, o kitų prieskonių – pasirinktinai.
Tada dėkite juostelėmis supjaustytas morkas, paprikas ir cukinijas. Jei cukinijos jaunos, jas dėkite, kai paprikos bus suminkštėjusios, o morkos – pusiau minkštos. Ir morkos, ir paprikos turi likti traškios. Tada sudėkite išvirtas pupeles ir išmaišykite.
Troškinį valgykite su žaliomis salotomis ir mėgstamu šalto spaudimo aliejumi.
