Aleksoto mikrorajone prie pat namo šilauoges prieš trisdešimt metų užveisė kauniečio žmona Danutė Budriūnienė. Tuomet tokia gausybė šių uogakrūmių buvo tik Lietuvos botanikos soduose.
Prieš keletą metų moteriai mirus, augalų priežiūra krito ant biomedicinos mokslų daktaro ir gamtininko R.Budriūno pečių.
Vešlūs šilauogių krūmai 77-erių šeimininką lepina nemenku derliumi. Nuo vieno uogakrūmio paprastai jis surenka nuo kelių iki maždaug dešimties kilogramų derliaus. Ankstyvųjų veislių uogos R.Budriūno sode sunoksta birželį, o vėlyvųjų – rugsėjį.
„Pasodinus skirtingu laiku derančių uogakrūmių, šilauogėmis galima mėgautis nuo vasaros pradžios iki pirmųjų šalnų. Skirtingų veislių šilauogės yra nevienodo skonio. Vienos jų saldžios, kitos kiek rūgštesnės“, – aiškino vyras.
Šilauogių tėvynė – Šiaurės Amerika, tačiau joms puikiai tinka ir mūsų šalies klimatas. Ši ilgaamžė sodo kultūra dera ir uogas veda 25–50 metų.
Šiuo metu pasaulyje auginama per pustrečio šimto šio augalo veislių, Lietuvoje – apie pusšimtį.
Vyras tikino, jog geru šių uogų derliumi džiaugiasi tie augintojai, kurie pavasarį arba rudenį pasodina 2–3 metų sodinukus į tinkamą rūgščią dirvą, užpila medžio drožlėmis ir smėliu, o vėliau kiekvieną pavasarį geni krūmus.
Jauni uogakrūmiai paprastai negenimi, tik po dvejų metų galima pašalinti prie žemės nulinkusias šakas.
Vėliau nuolatinis genėjimas padeda reguliuoti krūmo augimą ir tankumą, užtikrina geros kokybės uogų derlių.
R.Budriūnas šilauoges dažniausiai valgo tik nuskintas arba laiko šaldiklyje. Jame saugomo derliaus maistinė vertė sumažėja labai nedaug. Uogienių vyras neverda, nes nenori, kad žūtų uogose esantys vitaminai, antioksidantai. Kaunietis tiki, kad šilauogės yra sveikatos ir ilgaamžiškumo šaltinis.
Didelės, gražios šilauogės puošia ne tik R.Budriūno virtuvės, bet ir draugų stalą. Eidamas į svečius vyras įprastai lauktuvių nešasi indelį ar visą kibirą šviežių rausvai violetinės ar mėlynos spalvos uogų.
Gamtininkas tikino, kad šilauogių krūmus augina ne tik dėl uogų. Jie dekoratyvūs visais metų laikais. Nelygu veislė, jau šį ir kitą mėnesį uogakrūmiai akį džiugins gausiais baltais, žalsvais, rausvais ir kreminės spalvos žiedais. Jų forma primena pakalnučių žiedus.
