Jau kurį laiką ši tendencija ryškėja ir Lietuvoje. Pastaruoju metu sostinėje gausėjo restoranų, patiekiančių žaliavalgiškus ar veganiškus valgius (iš naujo duris buvusiojo „RawRaw“ vietoje atvėrė „Botanique“, vis draugiškesni veganams darosi tokie vegetariško maisto restoranai, kaip „Radharanė“, „Namai“, „Vegafe“ ir kiti).
Vilniuje duris atvėrė pirmasis šalyje restoranas, kurio virtuvė – 100 proc. augalinė – „Gyvas baras“. Neilgai trukus atsirado ir antrasis – Vingio parke įsikūręs „Raw Spot“.
Klaipėdos mėsainių restoranas „Happy U“ suskato augalinio maisto mėgėjams patiekti veganišką mėsainį, Kauno kebabinė „Chicken Go“ kone labiau nei mėsiškaisiais pagarsėjo savo veganiškais kebabais, o daugelyje Lietuvos muzikinių festivalių šią vasarą vegetariško bei veganiško maisto pasiūla nenusileidžia šašlykams ir mėsainiams.
2014 m. restoranų asociacijos atliktoje apklausoje 1 300 garsiausių virėjų iš viso pasaulio pasiteirauta, kokias mitybines tendencijas jie prognozuoja 2015-iesiems.
Net 42% respondentų atsakė, kad pagrindinė kulinarijos kryptis būsianti tokia, kuri skatina aplinkosaugos tvarumą (ang. environmental sustainability). Didžiausius iššūkius planetai šiuo metu kelia gyvulininkystės pramonė – ji laikoma atsakinga už, priklausomai nuo šaltinio, nuo 18% iki 51% šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų (t.y. jos poveikis ryškesnis nei viso pasaulio transporto kartu sudėjus). Nenuostabu, kad aplinkosaugos mokslininkai skatina atsigręžti į augaliniais produktais paremtą mitybą.
Goda Sivilevičiūtė, „Gyvo baro“ bendrasavininkė ir vyriausioji virtuvės vadovė, pasakojo, kad į maisto verslą žengė pati būdama vegetarė, o bendradarbiaudama su tokiomis gyvūnų teisių organizacijomis kaip „Tušti narvai“ ir „Trys paršeliai“, netrukus pasuko link visiško gyvūninių produktų atsisakymo – veganizmo: „Mėgstu užmegzti ryšį su baro lankytojais, taip pradėjome bendrauti ir su aktyvistais.
„Tuščių narvų“ atstovai pasidalino savo žiniomis apie pieno bei kiaušinių industrijos žalą gyvūnams, žmonių sveikatai ir globaliai ekosistemai. Labai myliu gyvūnus, be to, esu atvira naujai informacijai, tad neilgai trukus iš vegetarės virtau vegane. Laimei, tokia mityba visai netrukdo toliau intensyviai sportuoti.“
Praėjusį sekmadienį G. Sivilevičiūtė pasakoja su komanda dalyvavusi badminton turnyre „Vilniaus plunksna“.
Galutinį žingsnį link restorano veganizacijos „Gyvo baro“ vadovė sako žengusi, kai suprato, kad siūlydama veganišką valgiaraštį ateityje restoranų versle ši maitinimo vieta bus viena koja priekyje.
„Šiuo metu patys dar jaučiamės naujokais, tačiau kai kitos kavinės po metų kitų imsis gausinti veganiškų patiekalų kiekį savo valgiaraštyje, mes Lietuvoje būsime šios srities pionieriai ir žinovai. Pionieriaus pozicija užtikrina patikimą vietą rinkoje. Be abejo, pagrindine priežastimi, dėl kurios „Gyvą barą“ pavertėme veganišku, išlieka siekis, kad kuriamas produktas atitiktų mūsų, savininkų, etines nuostatas“, – teigė pirmojo veganiško restorano Lietuvoje įkūrėja.
Ji kartu su draugu taip pat užsiima ir labdaringa veikla – savo sodyboje netoli Trakų leido organizacijos „Trys paršeliai“ atstovams įkurti pirmąją Baltijos šalyse prieglaudą ūkiniams gyvūnams. „Gyvas baras“ ruošiasi atlikti ne tik maitinimo įstaigos, bet ir maisto tiekėjo kitoms kavinėms vaidmenį. Jau dabar šis nedidelis restoranas tiekia veganišką pyragą Kaune esančiai kavinei „Espress Way“.
„Metas mums ieškotis erdvesnės virtuvės, nes netrukus dideli norai nebeišsiteks dabartinėje“, – šypsojosi Goda. Anot jos, baras nesiekia vien konkuruoti su šalia įsikūrusiais senamiesčio restoranais – labiau norima paskatinti ir juos žengti aplinkai draugiškesnio valgiaraščio linkme.
