Žinoma maisto tinklaraščio „Sezoninė virtuvė„ ir kulinarinių knygų autorė Renata Ničajienė bei šiuo metu Norvegijoje gyvenanti ir Oslo universitete savo žinias gilinanti dietistė, tinklaršačio „Nom Nom„ kūrėja Toma Eroglu neabejoja, kad taip.
Tarsi patvirtindamos tai, jos kartu parengė keturių dalių knygą „Gero maisto dienoraštis“, kurioje kiekvienai metų dienai pateikiamas vis kitoks konkrečiam metų laikui ar progai tinkamas sveikesnis receptas.
Įkvėpė asmeninė patirtis
Knygynus jau pasiekė pirmoji „Gero maisto dienoraščio“ serijos knyga, skirta žiemai.
Į ją R.Ničajienė sudėjo netgi 91 receptą, pritaikytą kiekvienai žiemos dienai, o T.Eroglu kiekvienam receptui pateikė po verdiktą, įvertindama jį iš maistinės pusės, išvardindama gerąsias savybes arba įspėdama, kada vienu ar kitu gardžiu patiekalu verčiau nepiktnaudžiauti.
Knygoje yra ne tik specialiai atrinktų dietinių, bet ir tradicinių patiekalų, be kurių sunkiai įsivaizduojamos žiemos šventės. Nes kokios gi Kūčios be kūčiukų, Kalėdos be gardžių pyragų, o Užgavienės be blynų?
Vis dėlto kiekvienas receptas yra adaptuotas – mažiau sveiki produktai pakeisti sveikesniais ir ne tokiais kaloringais.
R.Ničajienė atvira – parašyti „Gero maisto dienoraštį“ ją įkvėpė savo pačios patirtis.
Rašydama pirmąją savo knygą „Nostalgiški skanumynai“ ji priaugo šiek tiek svorio.
Be to, artėjant keturiasdešimtmečiui anksčiau jokių dietų nesilaikiusi moteris pastebėjo, kad jos medžiagų apykaita jau nebe ta, kaip anksčiau, o vis tiek norisi gražiai atrodyti. Taip natūraliai gimė mintis pradėti maitintis sveikiau.
Kadangi žinoma maisto tinklaraštininkė laikosi principo rinktis tik natūralius, šviežius ir naudingus vietinius sezoninius produktus, po truputį ji sukaupė daugybė receptų, tinkamų kiekvieno sezono kiekvienai dienai.
Įdomu tai, kad savo knygos konsultantės, dietistės T.Eroglu, R.Ničajienė beveik nematė. Skirtingose šalyse gyvenančios moterys susirašinėjo elektroniniu paštu. Knygos pristatymo vakarą juodvi pasimatė tik trečią kartą!
Sveikesni kūčiukai
Kadangi žiema prasideda adventu, R.Ničajienė, laikydamasi lietuviškų tradicijų, iki Kūčių kiekvienai dienai parinko po vegetarinį patiekalą. Mėsiški patiekalai prasideda tik nuo pirmosios Kalėdų dienos.
Autorės nusiteikimas visus, net ir tradicinius patiekalus, pakeisti kuo sveikesniais, matosi jau vartant skyrelį, skirtą gruodžiui.
Pavyzdžiui, jau bemaž dešimtmetį autorė kasmet per Kalėdas kepa aguonų ir lazdyno riešutų pyragą.
Galvodama, kaip jį padaryti sveikesniu, autorė jo receptą patobulino, sumažindama dedamo cukraus kiekį, džiūvėsius pakeitusi maltais lazdynų riešutais, o riebią grietinėlę, kurią reikia pusvalandį ir ilgiau virti su cukrumi, kad sutirštėtų, – sutirštintu pienu.
Nors patobulintas pyragas turi tiek pat kalorijų, kiek ir ankstesnis, vis dėlto kai kurios jo sudedamosios dalys yra sveikesnės, o pagaminamas greičiau – nebe per pusantros valandos, o tik per valandą.
Tradicinius kūčiukus R.Ničajienė taip pat siūlo ruošti sveikiau: kvietinius baltus miltus pakeičiant šviesiais speltų miltais, o cukrų – medumi.
Aguonpienis šiuolaikiškai
Knygoje yra ir rekomendacijos, kaip paruošti aguonų pieną taip, kad jis būtų ne tik sveikesnis.
„Mano namuose ir močiutės, ir mama aguonas mirkydavo ir tada jas permaldavo per mėsmalę, kad jos taip sudrėktų, išskirtų savo pieną.
Vėliau sudėdavo į indą ir laikydavo šaldytuve septynias-dešimt dienų. Į tokį, gink dieve, nebuvo galima įdėti kokio aplaižyto šaukšto, nes jos prarugs“, – prisiminė R.Ničajienė.
Knygoje siūloma pabandyti aguonų pieną paruošti šiuolaikiškai, taip pat, kaip ir daromas kitų rūšių augalinis pienas.
Tokiam pienui reikia 1 stiklinės aguonų, 2,5 stiklinės vandens, 1 šaukšto skysto medaus ir pusės šaukštelio druskos.
Aguonas rekomenduojama užpilti karštu vandeniu, palikti per naktį, kad išbrinktų, išbrinkusias suberti į rėtį ant patiestos drobės, praskalauti vandeniu ir palikti, kad nuvarvėtų.
Tada, į elektrinį plaktuvą įpylus stiklinę šalto vandens ir išbrinkusias aguonas, plakti reikia tol, kol vanduo nusidažys baltai, o aguonos susitrins. Į plaktuvą įpylus dar 1,5 stiklinės vandens reikia vėl kiek paplakti.
Vėliau aguonų pieną reikia perkošti per tankų rėtį. Išmetus tirščius rekomenduojama pieną supilti atgal į plaktuvą ir dar kartą plakti. Vėl perkošus ir supylus į plaktuvą, įbėrus druskos ir įdėjus medaus, pieną reikia kiek paplakti trečią kartą. Taip paruoštą jį galima laikyti šaldytuve kelias dienas.
Pašnekovė pastebėjo, kad aguonos turi vieną bjaurią grožiu besirūpinantiems šiuolaikiniams žmonėms nepriimtiną savybę – prilįsti tarp dantų. Tačiau jos siūlomu būdu paruošus aguonų pieną tirščių nebelieka. Tad ši problema tampa nebeaktuali.
Augalinį pieną paruošti lengva
Dar daugiau sveikesnių patiekalų yra sausio skyrelyje. Juk nuo sausio 1 dienos visi pasižada laikytis dietų ir pradėti maitintis truputį sveikiau.
Šiame skyrelyje R.Ničajienė pateikė daug augalinių pienų receptų, kuriuos, pasirodo, paruošti yra gana paprasta ir santykinai nebrangu.
Knygos autorė pasakojo, kad gamindama įvairius patiekalus neretai turėdavo naudoti ir augalinius pienus, kurie parduotuvėse kainuodavo labai brangiai.
„Kartą susimąsčiau, kodėl išleidžiu tiek daug pinigų būtent jiems ir nusprendžiau pradėti juos gaminti pati“, – prisiminė pašnekovė.
Jos žodžius tarytum pagrindžia į knygą įtrauktas avižų pieno receptas, kuriam tereikia stiklinės avižinių dribsnių, trijų stiklinių vandens, žiupsnelio druskos ir medaus arba klevų sirupo. Visa kita tėra procesas – visko suplakimas ir perkošimas. Tai užtrunka vos 10 minučių!
Paprasta paruošti ir kitokius augalinius pienus.
„Kai žmonėms pasakau, kad ir namuose galima lengvai pasigaminti, pavyzdžiui, migdolų pieną, jie tuo net netiki. Bet išties namuose gaminto pieno kokybė yra geresnė. Visų pirma, jis yra šviežesnis. Be to, patiems galima reguliuoti jo tirštumą“, – sako knygos autorė.
Kuo pakeisti miltus?
Vasarį, kai būna Užgavienės, R.Ničajienė siūlo pabandyti išsikepti įvairių blynų. Jų čia yra net dešimt receptų: pradedant lietiniais blynais su ryžių miltais, baigiant orkaitėje keptu bulviniu blynu.
Pristatydama blynų receptus autorė daug dėmesio skyrė tam, kuo galima pakeisti baltus kvietinius miltus. Vietoje jų ji siūlo rinktis kitus: ryžių, avižų, speltų ir kitokius miltus.
„Nesu alergiška nei glitimui, nei kam kitam, bet, mano manymu, kvietiniai miltai yra nepelnytai nukonkuravę kitus, kurių nebepastebime. Todėl knygoje yra netgi visas skyrelis, skirtas miltams ir jų pakaitalams“, – sakė R.Ničajienė.
Be jo knygoje yra ir skyrius, skirtas aliejams bei riebalams, išskiriant, kurie labiau tinka kepimui, o kurie – šaltam naudojimui, tai yra, salotoms. Taip pat knygoje yra skyrelis apie įvairias kruopas.
Taigi knygoje yra daug rašoma apie vadinamąją „švarią mitybą“, kuria autorė susidomėjo gilindama savo žinias apie sezoninį maistą, ir kurią pati vadina „geru maistu“.
Kol kas knyga „Gero maisto dienoraštis. Žiema“ yra tik pirmoji iš numatytos išleisti serijos.
Vėliau pasirodys dar trys dienoraščio dalys, skirtos kiekvienai pavasario, vasaros ir rudens dienai. Tad, kaip juokauja pati R.Ničajienė, paruoškite savo lentynoje vietos, nes jos prireiks išties nemažai.
