Turime jums netikėtų naujienų: jums gresia nutukimas, diabetas ir širdies ligos kur kas labiau nei mėgstantiems didkepsnius ir kavą su pienu.
Intuityvaus valgymo filosofija
Mityba itin stipriai veikiama įvairių nuostatų, o jo vartojimas skatina ne tik malonumą, bet ir pasididžiavimą („aš maitinuosi teisingai!“), kaltę ar gėdą („suvalgiau kenksmingo, draudžiamo, blogo maisto!“).
Žmonės itin mėgsta skirstyti maistą į „sveiką“ ir „nesveiką“, tarsi apsėsti daug dėmesio kreipia mitybos temoms, skirsto aplinkinius į „gerus“ ar „blogus“, priklausomai nuo to, ką jie valgo.
Tačiau intuityvaus valgymo filosofija siūlo neskirstyti maisto į sveiką ir nesveiką, o rinktis jį pagal tai, ko norisi, ko pageidauja organizmas.
Tad kaip išsirinkti „teisingą“, naudingiausią kūnui ir nekenkiantį sveikatai maistą?
Pagal intuityvaus valgymo teoriją atsakymas yra paprastas ir aiškus: rinkitės tai, ko šiuo metu nori jūsų kūnas.
Perversmas dietologijoje
Kodėl? Ogi todėl, kad nuostatos, koks maistas yra sveikas, dietologijoje nuolatos keičiasi, – aiškinama interneto puslapyje pomada.cc.
Neseniai nutiko svarbus įvykis dietologijoje: pirmąkart per daugybę metų JAV buvo pakeistos dietologų rekomendacijos, o juk būtent pagal jas vėliau suformuluojamos mitybos gairės ir kitose šalyse.
„Jau dvi amerikiečių kartos valgo atsižvelgdamos į dietologų rekomendacijas, kurių dauguma vėliau, klinikinių tyrimų metu, nepasitvirtino“, – neseniai rašė visos didžiausios žiniasklaidos priemonės.
Kas gi pasikeitė?
Visų pirma nepasitvirtino siūlymai vengti riebaus maisto. Nauja rekomendacija skelbia, kad cholesterolis, kurio yra maiste, neturi nieko bendro su cholesteroliu kraujyje.
Amerikiečiai, o su jais – ir visas kitas pasaulis, nuostatos vengti riebesnio maisto, pasirodo, laikosi visai be reikalo.
Naujos dietologų rekomendacijos paveiks visų žmonių mitybą: pradedant pusryčiais mokyklose, baigiant klinikinių dietologų siūlymais.
Moksliniai įrodymai – per silpni
Tad kaip gi nutiko, kad mus apkvailino ir privertė valgyti baltyminius omletus bei atsisakyti riebios mėsos?
Kaip rašo „The New York Times“, tam nemažai įtakos turėjo maisto industrijos lobistai, pasiekę, kad ne vieną dešimtmetį būtų sėkmingai pardavinėjami mažai riebalų turintys maisto produktai.
Bet esminė priežastis yra ta, kad tokios rekomendacijos buvo paremtos labai silpnais moksliniais įrodymais: tyrimai daugiau rėmėsi stebėjimais, epidemiologiniais tyrimais. Pastarieji rodo sąsajas, asociacijas, bet ne priežastinius ryšius tarp reiškinių.
Užuot atkreipę dėmesį į tai, kad tokie duomenys pagrįstoms rekomendacijoms yra pernelyg riboti, mokslininkai pervertino jų svarbą.
Dauguma dietologų rekomendacijų remiasi Harvardo medicinos mokykloje atliktais tyrimais, tačiau 2011 metais šios mokyklos direktorius prisipažino, kad jų tyrimų rezultatai negali būti įrodyti klinikiniais tyrimais, tai yra, negali būti patvirtinti.
Taip pat abejotinas pasirodė siūlymas riboti druskos suvartojimą. Daugybė pastaraisiais metais atliktų tyrimų duomenų paneigė ryšį tarp sočiųjų riebalų vartojimo ir širdies ligų, kuriuo mes taip įpratome tikėti.
Tai, kas buvo sveika – nebesveika?
Tai, kad mes metų metus ribojome riebalų ir cholesterolio kiekį, galėjo smarkiai pakenkti mūsų sveikatai. Sumažinę riebalų suvartojimą automatiškai daugiau suvartojame angliavandenių: grūdų ir javų, vaisių ir daržovių – to, ką mes dešimtmečiais laikėme sveiku maistu.
Per pastaruosius penkiasdešimt metų žmonės riebalų suvartojimą sumažino ketvirtadaliu – 25 proc., o štai angliavandenių suvartojimas išaugo net 30 procentų.
Pagal naujausius mokslinių tyrimų duomenis, tokia mityba padidina nutukimo, diabeto ir širdies ligų riziką labiau, nei riebalai ir cholesterolis maiste.
Šiuo metu naujas rekomendacijas formuojantis komitetas siūlo panaikinti rekomendaciją mažinti raudonos ir perdirbtos mėsos suvartojimą.
Ar gali dieta be mėsos būti sveika?
Ir taip, ir ne. Mes tiesiog iki šiol to tiksliai nežinome. Nėra atlikta rimtų tyrimų, kurie apimtų ir vegetarus, ir vaikus, ir kurių duomenimis būtų galima remtis.
Tiesą sakant, kaip rašo „The New York Times“, nuo tų laikų, kai 1961 metais buvo paskelbtos rekomendacijos riboti sočiųjų riebalų ir cholesterolio suvartojimą, amerikiečiai buvo įtraukti į neatsakingą ir nekontroliuojamą mitybos eksperimentą.
Atėjo laikas skeptiškiau vertinti epidemiologinių tyrimų rezultatus ir atkurti mitybos strategiją nuo pačių jos pamatų.
O kol to neįvyko, rekomenduojama grįžti prie senos, geros mitybos, kurios paisė mūsų protėviai: mažiau grūdų, mažiau cukraus ir daugiau gyvūninės kilmės maisto: mėsos, sviesto ir neriebių pieno produktų.
