Teisingai pasirinkę arbatą galite išgydyti ne vieną sveikatos sutrikimą. Bet kaip gi nesuklysti?
Interneto portalas „So vkusom“ palygino skirtingų arbatų savybes ir atskleidė, kada bei kurią jų gerti naudingiausia.
Žalioji arbata
Žaliosios arbatos istorija prasidėjo Kinijoje dar trečiajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Nuo to laiko ne kartą buvo įrodyta jos nauda mūsų organizmui.
Tokia arbata padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, gerina virškinimą ir leidžia lengviau susikaupti. Pastaroji savybė susijusi su tuo, kad žaliojoje arbatoje yra gausu kofeino.
Taigi, žalioji arbata turi tonizuojantį poveikį ir, skirtingai nei išgėrus kavos, energijos šuolio nelydi staigus nuosmukis, o ir teigiamas poveikis trunka ilgiau.
Moksliškai įrodyta, kad mėgstantys žaliąją arbatą mažiau linkę į tokias ligas, kaip vėžys, diabetas ir artritas.
Pagrindinė juodosios arbatos nauda yra ta, kad ji aktyvina širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, stiprina kraujagyslių sieneles ir gerina kraujotaką.
Būtent dėl šios priežasties siūloma juodosios arbatos pakelius pridėti prie pavargusių akių, siekiant atsikratyti patinimų ir paraudimų.
Juodoji arbata normalizuoja širdies darbą, šalina iš organizmo šlakus ir sumažina kraujo krešulių riziką. Tiesa, ši arbata gali padidinti kraujo spaudimą, todėl jos reikėtų vengti hipertonikams.
Baltoji arbata dažnai vadinama jaunystės eliksyru. Ji gali sulėtinti tiek vidinio, tiek ir išorinio senėjimo procesus, išsaugodama organizme elastiną ir kolageną.
Baltojoje arbatoje gausu antioksidantų. Todėl ją taip vertina kosmetologai ir ši arbata dažnai naudojama kremuose bei geliuose.
Mėtų arbata
Mėtinė arbata turi raminantį poveikį. Ją rekomenduojama gerti žmonėms, turintiems problemų su psichikos sveikata ir prastai toleruojantiems stresą.
Ši arbata malšina pykinimą, skrandžio skausmus, blogą burnos kvapą ir gerina virškinimą.
Be viso to, mėtų arbata stiprina imuninę sistemą, padeda nuslopinti karščiavimą ir anginą.
Ulongas
Ši mėlynai žalios spalvos arbata apjungia geriausias juodosios ir žaliosios arbatos savybes. Ji yra specialiai apdirbta, lengvai padžiovinant arbatos lapelius.
Ulonge yra daugybė vitaminų, mineralų ir eterinių aliejų.
Ši arbata mažina nuovargį, gerina veido spalvą ir padeda atsinaujinti odos ląstelėms, neleisdama atsirasti ankstyvo senėjimo ženklams.
Kinrožių arbata
Kinrožių arbata yra gaivus gėrimas, mus pasiekęs iš Egipto. Ją dar vadina raudonąja arbata. Arbatos sudėtis yra – kinrožių žiedlapiai.
Arabų šalyse ši arbata laikoma vaistu nuo visų ligų dėl gydomųjų kinrožių savybių.
Raudonoji arbata malšina karščiavimą, padeda kovoti su spazmais, mažina sąnarių skausmą ir yra vartojama kepenų ligų gydymui.
Tačiau joje yra daugiau rūgšties, kuri naudinga tik sveiką virškinamąjį traktą turintiems žmonėms. Sergantiems gastritu gerti kinrožių arbatos nereikėtų, nes ji didina skrandžio rūgštingumą.
Pu-erh
Šią tamsią arbatą pavyksta pagaminti tik pasitelkus specialias technologijas, o visas procesas užtrunka net 2-3 metus. Po to sulig kiekvienais metais arbatos kokybė tik gerėja.
Pu-erh normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje ir yra viena iš nedaugelio arbatų, kurias gali gerti net ir turintys opų.
Šią arbatą dažnai siūloma gerti norintiems sulieknėti. Ne mažiau svarbu tai, kad jos tonizuojantis poveikis yra didesnis, nei bet kurio kito gėrimo.
Sergantiems diabetu reikėtų į ją atkreipti ypatingą dėmesį, nes Pu-erh mažina cukraus kiekį kraujyje.
Gydomųjų savybių turinčių arbatų yra visame pasaulyje. Juk arbata yra tam tikra prasme gydomasis nuoviras. Priklausomai nuo jos rūšies, galima turėti dvigubą naudą: ir pagerinti sveikatą, ir pasimėgauti skoniu.
Egzistuoja labai daug arbatų su prieskoniais, vaisiais, uogomis. Lieka tik išsirinkti jums tinkamiausią. Taigi būkite sveiki ir gerkite daugiau arbatos.