Būtent dėl šios priežasties sausį vis daugiau žmonių pradeda ieškoti įvairių mitybos triukų, naujų stebuklingų dietų: „Kaip man nieko per daug nedarant vis dėlto numesti svorio?“ arba imasi net gana griežtų pokyčių, tokių kaip badavimas.
Šis metodas jau ne vienus metus yra taikomas svoriui reguliuoti, ir įdomu, kad atlikus jį teisingai gali turėti ir sveikatai teigiamų padarinių, tokių kaip cukraus kraujyje balansas, uždegimo sumažinimas ir sveika širdis.
Prisiminkime, kas atsitinka, kai mes susergame, turime temperatūros. Dažniausiai pirmas požymis – smarkiai sumažėjęs apetitas. Tai mūsų organizmas pats mums duoda ženklą, kad mažiau maisto šiuo metu mums gali būti naudinga ir pagreitinti gijimo procesus. Aišku, šiuo atveju reikėtų pabrėžti, kad jei žmogus prieš susirgdamas jau skundėsi labai mažu svoriu, yra rizika, kad smarkiai sumažinus porcijas organizmas neturės resursų, iš kurių galėtų tinkamai funkcionuoti.
Hipokratas yra pasakęs: „Jei valgome, kai sergame, maitiname savo ligą.“ Taip pat noriu pabrėžti, kad badavimas, nors ir naudingas sveikatai, gali turėti ir priešingų rezultatų. Žmonėms, kurie linkę į netinkamus santykius su maistu (smarkiai riboja porcijas, skaičiuoja kiekvieną kąsnį, jei suvalgo daugiau, vartoja diuretikus ar vemia), siūlyčiau net negalvoti apie badavimą.
Badavimas, kaip gydomoji priemonė, buvo taikomas jau tūkstančius metų ir apie jo teigiamas savybes prirašyta nemažai straipsnių ir knygų. Dauguma religinių bendruomenių taip pat smarkiai propaguoja susilaikymą nuo tam tikro maisto arba maisto ar gėrimų atsisakymą tam tikrą laiko tarpą. Badavimas yra labai kompleksiška gydomoji priemonė, tad visada rekomenduočiau jo laikytis tik prižiūrimiems specialisto.
Manau, būtent dėl šios priežasties šiais laikais mes vis dažniau girdime apie protarpinį badavimą, kuris yra supaprastinta badavimo versija. Tokio badavimo metu neatsisakome maisto, tik sutrumpiname valgymo laiką.
Tie, kurie nevalgo po 18 val., net nežinodami būtent ir laikosi protarpinio badavimo taisyklių. Nėra vienos taisyklės, kaip tinkamai turėtų būti laikomasi šio badavimo, – įvairūs šaltiniai pateikia skirtingus variantus, tačiau aš norėčiau aptarti keletą variantų, kurie daugiausia naudojami praktiškai, mano suvokimu, yra saugiausi ir išbandyti tiek mano pačios, tiek pacientų.
Metodas 16/8 – tai reiškia, kad mes valgome 8 valandas per dieną ir badaujame 16 valandų. Šio būdo šalininkai dažnai praleidžia pusryčius ir renkasi pietus bei ankstyvą vakarienę. Tačiau aš rekomenduočiau, jei įmanoma, rinktis daugiau maisto pirmoje dienos pusėje ir mažesnę porciją vakarais. Tad jei jūs keliatės 8 val. ryto, siūlyčiau pusryčius valgyti po 10 valandos, pietus – apie 14 val. 30 min., o vakarienę – ne vėliau nei 18 val.
Jei toks variantas jums skamba neįmanomai, galima bandyti valgyti nuo 12 iki 20 val., bet atsiminkime, jog vakarais mūsų virškinimo sistema nebūtinai veikia optimaliai. Šis būdas man asmeniškai labiausiai priimtinas, jis nesulėtina medžiagų apykaitos ir, svarbiausia, neprarandame raumenų masės, bet priešingai – naudojamos mūsų riebalų atsargos. Visada savo pacientams rekomenduoju pradėti tokios dietos laikytis nuo 1 dienos ir, atsižvelgiant į tai, kaip jiems sekasi, galima pamažu didinti kartų per savaitę, kada tai daro, skaičių. Šis būdas taip pat pasirodė veiksmingas diabetikams (prižiūrint sveikatos specialistams), kurie užsiėmė protarpiniu badavimu kiekvieną dieną. Po 2 savaičių tokios dietos mokslininkai pastebėjo, kad tiriamųjų kraujo tyrimų rezultatai pagerėjo.
Jei anksčiau mano aptartas metodas atrodo per daug sudėtingas, galima susimąstyti apie kalorijų mažinimą. Pastaruoju metu labai daug dėmesio sulaukia 5:2 metodas – 5 dienas per savaitę valgoma normaliai, įprastai ir 2 dienas ne daugiau nei 500 kcal moterims ir 600 kcal vyrams. Nors šis būdas skamba neblogai, kai kuriems žmonėms netinka, nes sukelia savotišką persivalgymą tomis dienomis, kai jiems leidžiama valgyti neribojant kalorijų. Tačiau jei jums puikiai sekasi save kontroliuoti, šis metodas yra puikus būdas ne tik atsikratyti kelių kilogramų, bet ir duoti laiko virškinimo sistemai pailsėti. Tomis dienomis, kai valgome ne daugiau nei 500 kcal, siūlyčiau rinktis du patiekalus per dieną – ruošti daržovių sriubas ar salotas su papildomu baltymų šaltiniu, kad padėtų sumažinti alkį.
Mokslininkai pastebėjo, kad žmonės, kurie reguliariai užsiima badavimu, džiaugiasi sveikesne širdimi ir mažesniu bloguoju cholesteroliu, badavimas mažina blo-gąjį cholesterolį, bet padidina gerąjį. Įdomu ir tai, kad mažiau maisto turi teigiamą poveikį mūsų smegenų veiklai, kaip mokslininkai spėja, alkio jausmas suaktyvina mūsų smegenis veikti sparčiau ir efektyviau, tad kitą kartą prieš laikant egzaminą ar vedant svarbų susitikimą vertėtų susimąstyti: gal naudinga būti šiek tiek alkanam? Taip pat tyrimas su pelėmis leido mokslininkams padaryti išvadą, kad protarpinis badavimas yra puiki apsauga nuo smegenų senėjimo procesų ir net gali sumažinti riziką susirgti Alzheimerio liga.
Įdomu ir tai, kad miego kokybė labai priklauso nuo to, ką valgome vakarais. Manau, jau ne kartą pastebėjote: daugiau prisivalgius prieš einant miegoti sunku užmigti, tad protarpinis badavimas gali turėti teigiamą poveikį ir miego kokybei.
Šiuo metu dirbu su vienu pacientu, kuris skundžiasi įvairiomis virškinimo sistemos problemomis. Ieškodamas būdų, kaip sau padėti, jis nusprendė valgyti vieną kartą per dieną. Kaip pats pasakojo, pradžioje keletą dienų alkis buvo nežmoniškas, tačiau dabar jau priprato, alkio jausmas smarkiai sumažėjo ir jis džiaugiasi teigiamu poveikiu virškinimui. Nenorėčiau, kad visi pradėtumėte valgyti po vieną patiekalą per dieną, nes, patikėkite, minėtam pacientui trūko nemažai maisto medžiagų, bet tai skatina mus matyti, kad didesnis tarpas tarp valgių yra labai naudingas žmonėms, kurių virškinimas pablogėjęs.
Dažnai girdžiu klausimą, kaip sulėtin-ti senėjimo procesus? Nors galutinių moks-linių tyrimų su žmonėmis rezultatų dar nėra, mokslininkai jau pastebėjo, kad žiurkės, kurioms buvo taikomas protarpinis badavimas, gyveno ilgiau, pasižymėjo jaunatviškumu ir buvo geresnės sveikatos (net buvo sumažėjusi rizika susirgti vėžiu).
Kaip dažnai sakau, norint gyventi svei-kai ir ilgai būtina keisti savo įpročius jau dabar ir tikrai niekada ne vėlu. Mano vyriausiai pacientų porai – gerokai per 80 metų.
Aptarusi, kuo naudingas badavimas, net neabejoju, kad suviliojau ir jus jį išbandyti, bet prieš tai norėčiau paminėti, kad norint iš pagrindų pagerinti savo sveikatą, visam laikui atsikratyti antsvorio, sustiprinti imuninę sveikatą ir džiaugtis jaunyste joks badavimas ar stebuklingas papildas mums nepadės, jei leidžiamu valgyti metu reguliariai rinksimės nesvei-ką maistą ir nekeisime savo įpročių iš pag-rindų.
Pastaba. Vaikams ar žmonėms, kuriuos kamuoja sveikatos problemos ar kurie vartoja vaistus, prieš imantis protarpinio badavimo reikėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Valgymo sutrikimų turintiems žmonėms, nėščiosioms ar maitinančioms moterims badauti nerekomenduojama.
