Unikalia mitybos metodika, savo patarimais ir paliktomis knygomis K.Vaištarienė padėjo tūkstančiams Lietuvos gyventojų atsikratyti medicinai neįveikiamų ligų. Tęsdama pradėtus šios iškilios moters darbus, Lietuvos sveikuolių sąjunga kovo 15 d. „Facebook“ grupėje „30 dienų iššūkis“ rengs jau penktą grikių iššūkį, pirmais metais per savaitę subūrusį daugiau nei 11 tūkstančių žmonių.
Gyvenimui reikėjo pokyčių
Štai ką apie tai pasakoja Alma Barauskienė: „Pirmąjį „Grikių iššūkį“ užtikau socialiniame tinkle. Tuo metu daug kas keitėsi mano gyvenime, keičiausi ir aš pati. Pastebėjusi jį, nesuabejojau ir prisijungiau.
Kaip šiandien prisimenu – mėnuo iki Velykų. Reikėjo iš esmės pakeisti savo mitybos įpročius. Pagalvojau: o kodėl gi ne? Juk visada galiu mesti ir gyventi kaip gyvenusi. Tai, matyt, ir buvo tai, ko trūko – kitaip tariant, spyrio sau pačiai į vieną vietą. Taip pat, kaip tikslą drąsiai galiu įvardinti norą atsikratyti per didelio kūno svorio.
Pradžia – labai lengva, vėliau – sunkiau
Pirmosios grikių dienos buvo tarsi žaidimas. „Facebook“ grupėje visi noriai dalijosi savo potyriais, kaip sekasi. Kai kurie planavo tęsti ne tik mėnesį, bet įtraukti „grikiavimą“ kaip reguliarų įprotį, žodžiu, optimizmo visos (kažkodėl prisimenu tik moteris) buvo pilnos. Optimizmas kilo labiau, kai pradėjo dailėti kūno formos, daugumai gerėjo savijauta, pradėjo sulaukti komplimentų dėl pagerėjusios išvaizdos.
Man asmeniškai sunkiausia buvo susitaikyti su gyvenimu be kiaušinių. Kažkodėl šis maisto produktas buvo tas, kuris visą laiką kėlė nostalgiją ir norą nusidėti prieš save.
Taip pat sunku buvo vaikams gaminti maistą atskirai, jie nemėgsta grikių. Šiais momentais periodiškai bandė įsijungti savęs gailėjimosi režimas.
Laikydamasi sau mesto iššūkio perėjau viską: krėtė šaltis, taip pat, kaip ir ne vienam, pavadinsiu ūkiškai, užkietėjo viduriai. Tuo pat metu didėjo energijos kiekis, gerėjo savijauta, lengvėjau aš pati. Užėjo noras daugiau judėti. O smagiausia – buvo nukritę kilogramai! Mano rezultatas per mėnesį – 7 kilogramai.
Pradžia į sveikesnę ir judresnę „Aš“
Sieju šį iššūkį savo gyvenime su dideliais pokyčiais. Po „atgrikiauto“ mėnesio ir numestų kilogramų, kas iki to laiko man buvo sunkiai padaroma, kilo mintis, kad aš noriu gyventi kitaip. Auga mano vaikai ir aš nenoriu, kad jie matytų mane tingią, sėdinčią ant sofos, spoksančią TV, nesidominčia gyvenimu ir pasyvią. Norėjosi, kad vaikai matytų ir turėtų energingą mamą, pilną gyvenimo džiaugsmo, galų gale, judėjimo. Vaikai gi mokosi iš pavyzdžių, kuriuos mes jiems pateikiame.
Supratau, kad mėsos man tiek nereikia. Tad ir šiandien valgau mėsą 1 kartą per savaitę. Taip pat pradėjau sportuoti, po kurio laiko net gan intensyviai. Tiesą pasakius, dar šiandien sesei pasakojau, kad vėl dalyvausiu „Grikių iššūkyje“.
Aplinkinių reakcija – nepalaikymas
Turbūt daugeliu atvejų, kai darom kažką kitaip, susilaukiam tų įkyrių klausimų: „Kam tau to reikia?“, „Kam tu durniuoji?“ ir pan. Palaikymo ar pasidžiaugimo iš viso nebuvo.
Taip pat labai daug diskusijų buvo dėl mėsos nevalgymo, mat visą gyvenimą mano organizmui trūksta geležies. Buvo daug kalbų, kad nevalgant mėsos man bus blogai, hemoglobinas nukris „žemiau grindų“ ir pan. Noriu informuoti, niekas iš esmės nepasikeitė. Darau išvadą, kad tai iš viso mano organizmui įtakos neturėjo ir neturi.
Keitėsi mąstymas
Taip pat po grikių iššūkio pradėjo sveikti mano mąstysena. Pasidarė ramu ir aišku, ko noriu iš gyvenimo ir iš savęs. Aiškios mintys pradėjo suktis galvoje. Gal, kad po kurio laiko pradėjau sportuoti ir radau tai, kas man patinka (iki tol man sportas buvo kančia). Po iššūkio išdrįsau išbandyti tai, į ką žiūrėjau gal metus.
Gyvenimo aistra tapo „Kangoo Jumping“. Bėgiojimas parke su KJ batais, dalyvavimas treniruotėse man teikia nerealų malonumą. Mėgstu aktyviai leisti laisvalaikį, tad, progai pasitaikius, krentame su vaikais į mašiną ir važiuojame kažkur vaikščioti gamtoje, mieste ar panašiai.
Dabar mūsų gyvenimas yra ženkliai pasikeitęs, mano – taip pat. Reabilituojuosi po atliktos kryžminio raiščio ir menisko rekonstrukcijos. Sportuoju namie, atlieku įvairius pratimus ir jau žinau, kad be sporto aš negaliu. Taip pat žinau, jog viską padarysiu, kad grįžčiau šokinėti.“
