Vasarą kylant aplinkos temperatūrai pakyla ir mūsų vidinė kūno temperatūra. Dėl to organizme gali sumažėti vandens, apimti nuovargis, dirglumas ir nerimastingumas.
Šie pojūčiai padidina mitybos poreikį, bet tuo pat metu karštis neigiamai veikia mūsų apetitą.
Norint atvėsinti savo kūną, rekomenduojama gerti vandenį, nesaldžias sultis ar kitus gėrimus be cukraus. Didelis skysčių kiekis užpildo skrandį ir kuriam laikui nuslopina apetitą, tačiau organizmui neužtenka maistinių medžiagų bei mineralų, tad darosi silpna. Tad pakalbėkime apie kai kuriuos vasarą valgomus maisto produktus, kurie ir pamaitins, ir atvėsins.
Sveikos mitybos specialistas ir knygų autorius Kamayani Nareshas iš Indijos, kur karštis yra kasdienybė, pateikė keletą vasariškos mitybos patarimų.
Vasarą jis pataria valgyti vitamino C bei kitų vitaminų – A, B, E ir K turinčius citrusinius vaisius, tokius kaip citrinos, žaliosios citrinos, greipfrutai, apelsinai, taip pat mangus, ananasus, braškes.
Tinka drėkinantys vaisiai, tokie kaip melionai ir arbūzai. Juose taip pat gausu vitamino C, jie padeda palaikyti vandens lygį organizme ir normalią kūno temperatūrą.
Jokiu būdu neatsisakykite paprikų, brokolių, kopūstų, žiedinių kopūstų, agurkų, špinatų, pomidorų, cukinijų. Juose yra daug antioksidantų, skaidulų ir vitaminų. Jie padeda sumažinti cholesterolio kiekį ir pagerinti širdies sveikatą.
Tinka ir grybai. Juose gausu vitamino D, B, vario, kalio bei seleno ir mažai kalorijų.
Taip pat juose yra maistinių medžiagų, palaikančių širdies ritmą ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Be to, grybuose esančios maistinės medžiagos teigiamai veikia nervinę sistemą.
Kukurūzų burbuoles taip pat patariama valgyti vasarą, nes jose gausu skaidulų, mineralų ir vitaminų A, B ir E. Be to, tai teigiamai veikia regėjimą.
Mažiausiai, ką norisi vasarą daryti virtuvėje, tai jungti orkaitę. Tačiau yra daugybė patiekalų, kurių nereikia kepti orkaitėje. Kai kuriuos mėgstamus patiekalus, pavyzdžiui, makaronus, vištieną ar kiaušinius, galima virti arba kepti ant grotelių. Arba patiekalus ruošti vakare, kai oras šiek tiek atvės.
20–30 procentų per dieną suvartojamų skysčių turėtume gauti iš maisto. Vasarą tai ypač aktualu. Juk vienuose vaisiuose ir daržovėse yra daugiau vandens nei kituose. Daug vandens yra braškėse, agurkuose, cukinijose, salieruose, salotose, melionuose.
Sriubos, troškiniai ir košės yra geras pasirinkimas. Žinoma, ruošiant šiuos patiekalus galima naudoti mažiau kaloringus produktus.
Lediniai gėrimai ir ledai vasarą gali atrodyti kaip geriausias pasirinkimas, kai norite atsivėsinti. Tačiau iš tikrųjų jie gali padaryti daugiau žalos nei duoti naudos.
Šaltas maistas ir gėrimai gali suteikti pradinį vėsinimo efektą, tačiau jis trumpalaikis. Taip yra todėl, kad maisto vartojimas padidina kūno temperatūrą, nes virškinimo procesas išskiria šilumą. Tad kartu su greitu vėsinimu, kurį sukelia šaltas maistas ir gėrimai, kūno temperatūra pakyla.
Galiausiai gali pasidaryti dar karščiau nei prieš tai.
Gerti ką nors karšto saulėtą dieną gali būti mažiausiai patrauklu, bet šilti gėrimai gali padėti reguliuoti kūno temperatūrą. Nuo karštų gėrimų pakyla vidinė temperatūra, todėl kūnas nori atvėsti, tad išskiria daugiau prakaito. Aštrūs prieskoniai veikia taip pat.
Maisto produktai, kuriems virškinti reikia daugiau pastangų, pavyzdžiui, turintys daug baltymų, cukraus ir skaidulų, gamina daugiau kūno šilumos.
Vienas būdų tai sušvelninti – mėsos patiekalams naudoti citrusinių vaisių marinatus, kad jie suardytų baltymų struktūrą, o grūdus mirkyti, kad skaidulos būtų lengviau virškinamos.
Parengė Vykintė BUDRYTĖ
