Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė Vaida Kurpienė šias uogas sezono metu pataria valgyti kuo dažniau ir įvairiau, mat šilauogės gali padėti mažinti uždegiminius procesus, pagerinti kraujospūdį ar net prilėtinti senėjimo procesus.
Mažos uogos – didelė nauda sveikatai
Šilauogėse gausu vitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda užtikrinti natūralią gynybą nuo ligų, suteikia uogoms išskirtinį skonį, malonų kvapą ir sodrią spalvą.
„Manoma, kad šios uogos turi vieną didžiausių antioksidantų kiekių bei daugiausia flavonoidų iš visų įprastų vaisių ir daržovių. Be to, dėl kitų savybių – tirpių skaidulų, vitamino C ir kitų antioksidantų – šilauogės gali padėti mažinti blogąjį cholesterolį. Per dieną suvalgykite apie stiklinę šilauogių ir jūsų organizmas bus aprūpintas jų teikiama nauda“, – gerąsias savybes vardija „Maximos“ subalansuotos mitybos partnerė Vaida Kurpienė.
Pasak dietistės, šilauogės yra puikus pasirinkimas žmonėms, kovojantiems su aukštu kraujospūdžiu. Tyrimų duomenimis, aštuonias savaites kasdien valgant šviežias arba šaldytas šilauoges, per didelį kraujospūdį galima sumažinti vidutiniškai 4–6 proc. Taip pat pastebėtas panašus uogų poveikis moterų kraujospūdžiui menopauzės laikotarpiu.
Į kasdienį valgiaraštį įtraukiant sveikatai naudingas uogas, pamažu formuojasi ir geri valgymo įpročiai. Tai ypač aktualu turintiems didelį saldumynų ir miltinių produktų potraukį, kuris nėra palankus sveikatai.
„Šilauogės natūraliai saldžios, tad gali pakeisti cukrų ir jo pakaitalus, kartu suteikdamos vertės organizmui. Uogas derinkite su baltymais: varške, varškės sūriu, sojos pieno sūriu, graikišku jogurtu ar lapinėmis ir kitomis daržovėmis. Taip ilgiau išliksite sotūs, sumažės saldumynų potraukis“, – pataria V. Kurpienė
Pasak dietistės, šios uogos taip pat yra antioksidantų šaltinis, tad gali padėti stabdyti senėjimo procesus organizme.
Ypač mėgstamos vasarą
Pasak „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, tinklo parduotuvėse šilauogėmis prekiaujama ištisus metus. Didžioji dalis produkcijos atkeliauja iš Belgijos, o liepos mėnesio antroje pusėje pirkėjai nekantriai laukia Lietuvos ūkiuose užauginto derliaus.
Tiesa, lietuviškų šilauogių sezono pradžią numatyti sunku – didelę įtaką derliui turi orai. Pasak I.Trakimaitės-Šeškuvienės, pernai taip pat buvo gana sausa, šilauogėmis pradėta prekiauti tik liepos pabaigoje. Šiais metais stebimos panašios tendencijos, vietos ūkiuose užaugintų šilauogių prekybos pradžia planuojama mėnesio pabaigoje.
„Šilauogių pardavimai ypač išauga gegužės – rugpjūčio mėnesiais. Vasarą pirkėjai pradeda atostogauti, daugiau dėmesio skiria mitybai, stengiasi valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, kad rudenį galėtų džiaugtis stipresniu imunitetu. Jei norite sutaupyti, mėgstamas uogas pirkite šiltuoju metų laiku – tuomet ne tik pasirinkimas didžiausias, bet ir kaina draugiška piniginei“, – pasakoja prekybos tinklo atstovė.
Šilauogių universalumas virtuvėje
Didžiausias koncentratas visų gerųjų medžiagų slypi ką tik nuskintose uogose, todėl dietistė V.Kurpienė pataria pirkti tiek uogų, kiek suvalgysite per 1–2 dienas. Nereikia leisti joms džiūti ar vysti namų virtuvėje – kaip ir kitas uogas, šilauoges patariama nuplauti tik prieš pat valgant, o laikyti neplautas vėsioje, nuo drėgmės apsaugotoje vietoje.
Unikalios šilauogių savybės ir nauda organizmui, pasak V.Kurpienės, pasireiškia ne tik valgant šviežias, ką tik nuo krūmų skintas uogas. Gana didelė maistingųjų savybių dalis išsilaiko ir jas užšaldžius ar džiovinant.
Skanaus užkandžio statusą tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų jau pelniusios šilauogės yra ne tik gero skonio ir išvaizdos, bet ir puikiai tinka įvairiems patiekalams. Dietistė dalijasi trimis sveikatai palankiais, nesudėtingais ir nebrangiais receptais su šilauogėmis.
Varškės keksiukai su šilauogėmis (be miltų ir be pridėtinio cukraus)
Reikės: 500 g 9 proc. riebumo varškės, 3 kiaušinių, 1 sunokusio banano, 10–50 g ekologiškų avižų sėlenų (priklausomai nuo norimo tešlos tirštumo, jei bus per tiršta – galima pilti augalinio pieno ar dėti grietinės), žiupsnelio druskos ir ciberžolių, 250 g šilauogių.
Gaminame: į dubenį įmuškite kiaušinius, šiek tiek paplakite, dėkite varškę, trintą bananą, pilkite sėlenas, prieskonius, viską gerai išmaišykite. Į tešlą įmaišykite švariai nuplautas ir nusausintas uogas, supilstykite į keksiukams kepti skirtas formeles. Pašaukite į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę, kepkite apie 10 min., vėliau kaitrą sumažinkite iki 180 laipsnių ir kepkite dar 15–20 min. Iškeptus keksiukus prieš patiekiant galima apibarstyti šviežiomis šilauogėmis.
Arbūzo, fetos ir šilauogių salotos
Reikės: 200 g arbūzo, 100 g šilauogių, 50 g fetos sūrio, saujos šviežių mėtų lapelių, šlakelio alyvuogių aliejaus ir žaliųjų citrinų sulčių.
Gaminame: arbūzą, fetos sūrį supjaustykite kubeliais ir sudėkite į gilią lėkštę. Ant viršaus suberkite šilauoges. Salotas apšlakstykite citrinos sultimis ir šlakeliu aliejaus. Papuoškite smulkintais mėtos lapeliais.
Desertiniai sumuštiniai su sūriu ir šilauogėmis
Reikės: mėgstamos duonos (tinka pilno grūdo su sėklomis ar pan.), bri sūrio, saujos graikinių riešutų, šilauogių, agavų, klevų sirupo arba medaus.
Gaminame: ant duonos riekių dėkite stambiai supjaustytą sūrį, pasmulkinkite riešutus ir berkite ant viršaus. Nuplaukite šilauoges ir jomis apibarstykite sumuštinius. Viską apšlakstykite agavų sirupu. Skanaus!
