Ir kalba eis ne apie tą midų, kurį perkame parduotuvėse lauktuvėms. Tikras midus neturi laipsnių arba turi jų tiek, kiek ir gira.
Fermentacijos būdu paruoštas gėrimas tiks vartoti profilaktiškai, o susirgus reikės padidinti vartojimo dozę ir dažnumą. Gal ir placebo? Bet juk visi žinome vaistažolių arbatų ir medaus galią. Pasigaminti bus tikrai nesudėtinga, tik reikės kantrybės.
Pirmiausia išsiverdu arbatžolių arbatą ir traukiu iš spintelės medų.
Naudoju vaistažolių mišinį, imu po saują džiovintų žolelių –paprastosios mėtos, vaistinių ramunėlių, šalavijo, šviežių aviečių stiebų.
Jei kažkuri vaistažolė jums netinka ar neskani, drąsiai keiskite kitomis.
Į puodą pilu 2 l vandens, užkaičiu, vandeniui užvirus sudedu žoleles ir verdu apie 15-20 min. vis pamaišydama. Leidžiu atvėsti iki kambario temperatūros, nukošiu ir sudedu 700 g medaus.
Lėtai maišau medine mentele ar šaukštu, kol medus visiškai ištirpsta. Mišinį supilu į trilitrinį stiklainį, aprišu medvilnine skepetaite, kurios vidury prieš tai iškerpu skylę. Kaip matote nuotraukoje, šaukštas lieka stiklainyje.
Stiklainį dedu pačioje šilčiausioje namų vietoje – virš radiatoriaus, šalia viryklės ar pan. Vasarinis midus labai smagiai įrūgsta kaitrioje saulėje, ir midus iš tiesų būna truputį kitoks.
Kiekvieną dieną bent kelis kartus šaukštą smagiai išsuku, kad skystis gautų kuo daugiau oro, ir po 3-4 dienų prasideda aktyvusis fermentacijos periodas. Tuomet midus ima drumztis, burbuliuoti.
Dar savaitę kasdien suku midų, kol skystis tampa skaidrus ir truputį gazuotas. Tai gali užtrukti ir 10 dienų, svarbu to sulaukti.
Midų supilstau į stiklinius buteliukus ir dedu į šaldytuvą, kad nurimtų susidariusios mielės.
Profilaktiškai naudojame kasdien, ryte po šaukštą prieš pusryčius. Pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, išgeriame po pusę stiklinės (tik reikėtų atšildyti iki kambario temperatūros).
Šaltinis – tinklaraštis „Kūmutės virtuvė“.
