Įdomu tai, kad nemažai taip mėgstamo šio regiono maisto gaminama iš elementarių kiekviename šaldytuve randamų ingredientų, o pasimokius meilės tiek maisto gaminimui, tiek valgymui, tikrą itališką šventę galima surengti ir savo namuose.
„Geri ir švieži produktai yra pagrindinė Italijos virtuvės sėkmės paslaptis. Jie turi daug skirtingų rūšių sūrių, kumpių, dešrų, įvairiausių pomidorų padažų, kokybiško, išskirtinio skonio alyvuogių aliejaus“, – pastebi keliautojas, kulinaras ir „Lidl” virtuvės šefas Vytaras Radzevičius.
Pasak jo, net paprasčiausi ingredientai, kaip kviečiai, iš kurių gaminami miltai, pomidorai ar sūris Italijoje yra auginami su didžiuliu dėmesiu ir meile, o apdorojami minimaliai. Būtent tokie jie atkeliauja ir ant vietos gyventojų stalų, sukurdami autentišką ir neišdildomą įspūdį.
„Italams maistas visada kelia geras emocijas, galime iš jų pasimokyti džiaugtis bei vertinti akimirkos grožį“, – pabrėžia V.Radzevičius.
Turbūt niekas neprieštaraus, kad ryškiausia itališkos virtuvės vizitinė kortelė, puikiai pažįstama visame pasaulyje, yra pica. „Lidl” virtuvės šefas įsitikinęs, kad pica pasauliniu hitu tapo dėl daugybės priežasčių: ji skani, maistinga, ja lengva dalintis ir paprasta valgyti, galima tą daryti skubant, tiesiog rankomis arba gardžiuotis jau atšalusia.
Dėl didelio patiekalo populiarumo ir paplitimo pasaulyje atsirado ir įvairių jo variacijų. Nuo picos su dviprasmiškai vertinamais ingredientais (pavyzdžiui, ananasais) iki atskirų jos tipų. Čia galime paminėti italų bendruomenės Jungtinėse Amerikos Valstijose paveldą – stačiakampio formos Detroito stiliaus ar traškią, su daug sūrio Čikagos stiliaus picą. Tačiau Italija vienareikšmiškai lieka tikrąja picų tėvyne, siūlančia autentiškiausią šio patiekalo variantą.
Italijos maisto kultūroje pica yra visiškai kasdienis patiekalas, turintis sąlyčio taškų ir su kitu visur įprastu maistu. „Kaip beanalizuotum, picos pramotė buvo duona, o Italijoje ne kartą teko matyti antikines duonos kepimo krosnis, panašias į tas, kuriose dabar kepamos picos. Garsiausia pica tradiciškai laikoma neapolietiška. Tačiau pabandyk tai pasakyti siciliečiui ar kito regiono italui. Mamma mia, geriau nebandykit!“, – juokauja V.Radzevičius.
Anot jo, norint pasigaminti Italiją primenančią picą savo namų virtuvėje, svarbiausia – atsirinkti gerus produktus ir nebijoti eksperimentuoti, išbandyti skirtingų rūšių sūrių ar kitų priedų. „Dar reikės atidumo bei meilės gaminant ir geros orkaitės“, – prideda V.Radzevičius.
Jis siūlo sočios picos receptą, puikiai subalansuotą lietuviškam šaltajam sezonui. Picai skirtus produktus nesunkiai rasite jau šią savaitę „Lidl” parduotuvėse vykstančios Italijai skirtos teminės maisto savaitės „Italiamo“ metu.
Pica „Prelegentai“
Picos padui reikės:
- 600 g kvietinių miltų (00 rūšies)
- 300 ml vandens
- apie 20 g druskos
- 12 g šviežių mielių
Užtepui:
- 300 ml trintų pomidorų savo sultyse
- džiovintų raudonėlių ir druskos pagal skonį
- alyvuogių aliejaus
Viršui:
- mocarelos sūrio,
- vytinto itališko „Prosciutto“ kumpio,
- lukštentų krevečių,
- marinuotų Kajeno paprikų,
- bazilikų lapeliių.
Suberiame miltus į dubenį, pilame pusę vandens, tuomet sudedame šviežias mieles. Gerai viską išminkome ir supilame likusį vandenį su druska. Suformuojame keturis rutuliukus, dedame į dubenį ir porai valandų paliekame šaldytuve.
Gamindami užtepą, trintus pomidorus sumaišome su raudonėliais, druska ir alyvuogių aliejumi.
Iš šaldytuvo išimame tešlą, iš vieno rutuliuko formuojame vieną picos padą. Aptepame pomidorų padažu, apibarstome smulkinta mocarela, išdėliojame itališką „Prosciutto“ kumpį, krevetes, Kajeno paprikas, ant viršaus užbarstome dar šiek tiek sūrio.
Kepame įkaitintame grilyje 2-3 minutes, bet geriausiai nuspręsti ar iškepusi – iš akies. Kepimo laiką orkaitėje parinkite pagal jos ypatumus. Ištrauktą picą pagardiname šviežiais bazilikais.
