Šios salotos man visada primena restoraną, kadaise veikusį Užupyje. Ten valgydavau tik šias salotas, buvau tiesiog įsimylėjusi skonių derinį, tačiau pasidomėjus receptūra labai nustebau, nes visada deklaravau, jog nemėgstu salierų kotų, o jie – vienas svarbiausių ingredientų Valdorfo salotose.
Tuomet nusipirkau reikalingų ingredientų ir, pagaminusi salotas, įsitikinau, kad jos – vienos lengviausiai pagaminamų, labai šventiškos, (beveik) visų skoniams tinkančios, o ir puošiančios stalą.
Kaip minėjau, vištiena nėra būtina, tad galima ir vegetariška versija. O štai be majonezo niekaip, jį būtinai skiedžiu graikišku jogurtu (galima netgi kefyru), tačiau didžioji skonio dalis turi būti majonezinė. Ir, tiesa, vynuogės turi būti besėklės.
Valdorfo salotos
12–15 porcijų reikės:
- 1 vištos krūtinėlės
- 2 vidutinių obuolių
- 2 saliero kotų
- 500 g besėklių vynuogių
- 50 g graikinių riešutų
- 4 šaukštų majonezo
- 2 šaukštų graikiško jogurto
- 1 šaukšto citrinos sulčių
- 1 žiupsnelio maltų citrinpipirių
Krūtinėlę išverdu truputį pasūdytame vandenyje ir atvėsinusi supjaustau nedideliais kubeliais. Panašaus dydžio kubeliais supjaustau obuolius, beriu juos į gilų indą ir užpylusi citrinų sultimis, sumaišau.
Vynuoges pjaunu perpus, salierų kotus – nedideliais griežinėliais. Riešutus peilio briaunomis patraiškau ir truputį pasmulkinu, skaniau, kai gabaliukai didesni. Viską suberiu ant obuolių.
Padažui sumaišau majonezą, jogurtą ir citrinpipirius ir įmaišau į salotas ir indą bent kelioms valandoms dedu į šaldytuvą.
Tiekiu šaltas, be jokių papildomų priedų.
