Ji gerokai palengvina mūsų gyvenimą, nors daugelis žmonių apie mikrobangų krosneles yra prastos nuomonės, tikėdami apie jas sklandančiais pasenusiais mitais.
Jūsų turbūt irgi girdėjote ne vieną gąsdinimą dėl mikrobangų krosnelės naudojimo. Bet ar kada susimąstėte, kodėl jas supa tiek daug mitų?
Štai septyni įdomūs faktai apie mikrobangų krosneles, kurių tikriausiai nežinojote.
1. Mikrobangų krosnelės penktajame dešimtmetyje buvo išrastos per klaidą.
Stovėdamas prieš veikiantį radarų komplektą ir dirbdamas su magnetronais, Percy Spenceris nustebo, pastebėjęs, kad jo kišenėje ištirpo šokoladukas.
Susidomėjęs, kodėl taip nutiko, P.Spenceris, kuris buvo vienas geriausių vamzdinių radarų specialistas, nutarė paeksperimentuoti.
Metalinėje dėžėje jis sukūrė aukšto tankumo elektromagnetinį lauką ir taip išrado populiarų būdą šildyti maistą.
2. Kukurūzų spragėsiai buvo pirmas maisto produktas, išbandytas mikrobangų krosnelėje.
Vos buvo pagaminta ši stebuklinga mikrobanginė dėžė, P.Spenceris, be abejo, turėjo ją išbandyti. Tam jis pasirinko kukurūzų spragėsius. Tai buvo nuostabi spragsinti sėkmė.
Kitą dieną jis pabandė mikrobangų krosnelėje paruošti kiaušinį. Šis sprogo kaip tik tuo metu, kai naujo išradimo galimybėmis susižavėjęs inžinierius per arti prikišo veidą, kad galėtų pasigėrėti išradimo galia. Tiesą sakant, manoma, kad tai galėjo būti ir tiesiog smagus pokštas.
3. Pirma mikrobangų krosnelė kainavo 5000 JAV dolerių.
Nieko nenustebins, kad pirmoji mikrobangų krosnelė, pavadinta „Radarange“ (liet. „radaro spinduliu“) buvo, be abejo, gerokai didesnė nei dabar naudojamos.
Ji svėrė 340 kg, buvo 183 centimetrų aukščio.
Pirmoji mikrobangų krosnelė parduota už 5000 JAV dolerių. Šias laikais, po infliacijos, ši suma siektų 52,628 JAV dolerių (apie 49 063 eurus).
Krosnelė buvo daug galingesnė, nei dabar. Sveika bulvė joje išvirdavo per 30 sekundžių.
4. Niekas nenorėjo pirkti tik pasirodžiusio įrenginio.
Manote, kad sumažinus mikrobangų krosnelės dydį, žmonės puolė pirkti šią kosmoso amžiaus technologiją? Pasirodo, kad ne.
Kaip teigė P.Spencerio proanūkis Rodas, „mikrobangų krosnelė net netrukus tapo žinoma, kaip didžiausia „ Raytheon“ komercinė nesėkmė. To, kaip ir daugumos kitų nesėkmių,priežastis buvo ta, kad jie didžiavosi nauja technologija, bet nesuprato rinkos'.
5. Jeigu mikrobangų krosnelėje ruošite plastikinėje pakuotėje įpakuotą maistą, susirgsite vėžiu. Jeigu stovėsite šalia, tada ne.
Šildant mikrobangų krosnelėje į plastikinę pakuotę įpakuotą maistą, plastiką sudarantys chemikalai pateks į valgį, jeigu pakuotė bus pažeista.
2011 metais žurnalo „Environmental Health Perspectives“ atliktas tyrimas, parodė, kad net ir kaitinant plastiką, kuriame nėra bisfenolio, išsiskiria estrogeniniai chemikalai, kurie gali sukelti vėžį.
Tačiau atsiminkite, kad mikrobangų krosnelės neprisipildo vėžį sukeliančia radiacija ir ji neiššauna į orą, vos atidarius įrenginio dureles. Tad nebijokite stovėti šalia krosnelės, šildydami maistą.
6. Mikrobangų krosnelės nesumažina maistinių medžiagų kiekio, tačiau gali jas pakeisti.
Mikrobangų krosnelė maistą gali padaryti sveikesniu.
„Mikrobangų krosnelėje paruošto maisto maistingumui nepadaroma jokia ypatinga žala“, – teigia Davidas Katzas – daktaras, vadovaujantis Jeilio universiteto prevencinių tyrimų centrui.
Kaip rašo interneto portalas „Tastemade“, kai kurios maiste esančios dalelės, tokios kaip kai kurie vitaminai ir omega 3 riebiosios rūgštys, dėl karščio gali pasikeisti, tačiau jos išlieka vartotinos.
Mikrobangų krosnelėje ruošiamos daržovės gali būti netgi sveikesnės, nei ruošiamos tradiciniu būdu.
Tradiciškai verdant daržoves, jų maistingosios medžiagos dažnai patenka į vandenį. Tačiau kadangi gaminant mikrobangų krosnelėje įprastai naudojama mažiau vandens, maistas išlieka sveikesnis nei ruošiamas kitais būdais.
7. Metalas gali būti naudojamas ir mikrobangų krosnelėje, jeigu jis nėra per plonas ar aštrus.
Kartais atrodo, kad jeigu į mikrobangų krosnelę pateks nors gabalėlis metalo, visas namas sprogs. Tai netiesa. Svarbu žinoti, kokį metalą įdėsite į mikrobangų krosnelę.
Pasirodo, spinduliai mikrobangų krosnelėje šokinėja atsimušdami ir pritraukdami metale esančius elektronus. Jeigu jie atsitrenks į šakutę ar aliuminio foliją, neturės kur judėti toliau. Todėl bus sukurta koncentruota neigiama iškrova, kuri sutrikdys veiklą, vos pasklis į orą.
Storesni, plokšti metaliniai paviršiai įkasta lėčiau, todėl jie nėra labai pavojingi, nes veikia panašiai, kaip ir pačios mikrobangų krosnelės sienelės.
Daiktai, pagaminti iš tokių medžiagų, kaip keramika ar stiklas, taip greitai radijo bangų nesugeria, todėl kaisdami jie nežaibuoja.
