Lietuvos futbolininkai pagaliau įrodė, kad jie vis dar stipresni už latvius.
Nacionalinės ekipos vairą perėmusiam I.Pankratjevui pirmasis blynas neprisvilo – sostinės LFF stadione lietuviai 2:0 įveikė Latvijos rinktinę per 2014-ųjų pasaulio čempionato atrankos mačą.
„Tai žaidėjų, o ne mano pergalė. Šį kartą varžovus pranokome nusiteikimu ir sportiniu pykčiu”, – santūriai pirmąja savo pergale džiaugėsi 48-erių kaunietis, penktadienio vakarą visą mačą ir šūksniais, ir rankų mostais raginęs auklėtinius.
„Įvykdėme visus trenerio taktinius sumanymus. Psichologiškai buvo svarbu įveikti latvius, – neslėpė puikų mačą sužaidęs Mindaugas Kalonas. – Įrodėme, kad lietuviai yra stipresni. Parodėme gražų, atakuojantį futbolą.”
Užsitikrino ketvirtąją vietą
Permainų krečiama Lietuvos rinktinė solidžiai atsilygino kaimynams už du dar vengro Csabos Laszlo vadovaujamos ekipos patirtus pralaimėjimus (0:5 2012-ųjų birželį per Baltijos taurės varžybas ir 1:2 prieš mėnesį Rygoje).
Kartu su revanšu ši pergalė garantavo lietuviams mažiausiai ketvirtąją vietą G grupės turnyro lentelėje. Likus sužaisti po vienas rungtynes Lietuvos rinktinė (11 taškų) jau nepavejama latviams (7 tšk.) ir net turi galimybių pralenkti slovakus (12 tšk.), jeigu antradienį Kaune sėkmingai baigs paskutinę dvikovą su Bosnija ir Hercegovina, o slovakai suklups Rygoje.
„Mačas su latviais Rygoje ir Vilniuje skyrėsi kaip diena ir naktis. Tai tiktai patvirtino, kad tas permainas trenerių štabe reikėjo daryti anksčiau, nes šį kartą komanda žaidė su ugnele”, – pažymėjo buvęs Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas, daugiausia mačų (79) per istoriją vadovavęs nacionalinei ekipai. – Už šį mačą komandą tikrai verta pagirti – jos žaidime pagaliau vėl atsirado mintis.”
„Vyrai tikrai gerai dirbo ir žaidė atsidavę. Bet mane ypač nustebino mūsų rinktinės kūryba atakuojant.
Buvo matyti aiškus rungtynių planas, komanda sukūrė nemažai progų – tiktai gaila, kad nepavyko jomis pasinaudoti”, – buvusiam savo treneriui antrino ir Aurelijus Skarbalius.
65 kartus nacionalinei ekipai atstovavęs, o dabar Danijoje trenerio karjerą tęsiantis 40-metis kaunietis LFF stadiono tribūnose stebėjo šias rungtynes ir vos spėjo sveikintis su visais pažįstamais.
Į Lietuvą trumpam užsukęs specialistas yra vienas futbolo bendruomenės favoritų svarstant, kas po šio atrankos turnyro galėtų ilgesniam laikui perimti rinktinės vairą.
Pasiteisino žaidėjų rokiruotė
Lietuvos rinktinės starto sudėtyje LFF stadione pasirodė net šeši nauji žaidėjai, palyginti su rungtynėmis Rygoje.
Didžiausios permainos įvyko saugų grandyje, kurioje prieš mėnesį žaidusius Arvydą Novikovą, Gediminą Vičių ir Darvydą Šerną pakeitė Fiodoras Černychas, Kęstutis Ivaškevičius ir Saulius Mikoliūnas, Rygoje dar užėmęs krašto gynėjo vietą.
Vartuose Giedrius Arlauskis pakeitė Žydrūną Karčemarską, gynybos viduryje vietoj Tomo Mikuckio pasirodė Marius Žaliūkas, o kraštuose vietoj S.Mikoliūno ir Mariaus Stankevičiaus Vilniuje žaidė Egidijus Vaitkūnas ir Valdemaras Borovskis.
„Visi šį kartą žaidė savo pozicijose, o vietos atsirado ir F.Černychui, kurio vengras anksčiau neleisdavo į aikštę.
S.Mikoliūnui buvo leista žaisti kaip saugui – taip jis daug naudingesnis negu tuo metu, kai žaidžia kaip gynėjas, – samprotavo A.Liubinskas. – Treneris nepabūgo ir jaunojo Grato Sirgėdo įleisti į aikštę ne dviem minutėms, o daug anksčiau.”
„Rungtynės buvo labai sunkios. Komandai trūko susižaidimo, nes tokia sudėtimi žaidėme pirmąsias rungtynes.
Tai buvo mūsų bėda šiame atrankos cikle, nes traumos ar nuobaudos neleisdavo sužaisti viena sudėtimi dvejų rungtynių iš eilės” , – pripažino I.Pankratjevas.
Įvarčiai – iš kraštų
Būtent pokyčiai aikštės kraštuose nulėmė lietuvių persvarą ir padėjo įmušti abu įvarčius.
Jau 7-ąją minutę F.Černychas po kampinio pirmasis laiku pakišo galvą (1:0), o antrajame kėlinyje 22-ejų saugas iš Mogiliavo „Dnepr” klubo atliko ir rezultatyvų perdavimą, kai po žaibiškos kontratakos 68-ąją min. pasižymėjo S.Mikoliūnas.
„Nuotaika – įspūdinga, nes tikrai nesitikėjau tokių rungtynių. Fantastika! – džiaugėsi vienu geriausių rungtynių žaidėju tapęs F.Černychas. – Per kampinį turėjau bėgti prie antrojo virpsto, bet susitarėme su Tadu Kijansku, kad bėgsime atvirkščiai. Taip ir atsitiko, kad įmušiau įvartį.
Prieš antrąjį įvartį S.Mikoliūnas gerai atsidengė, o man beliko atlikti perdavimą. Džiaugiuosi, kad padėjau komandai laimėti derbį.”
„Pastaruoju metu aš klube žaidžiu kaip gynėjas, tad buvęs rinktinės treneris mane irgi taip bandė. Bet šį kartą treneriai nusprendė mane perstumti į saugo poziciją. Didelio skirtumo, kur rungtyniauti, man nėra”, – teigė S.Mikoliūnas, įmušęs ketvirtąjį savo įvartį Lietuvos rinktinėje per 42 mačus.
Varžovai buvo silpni
Nacionalinė komanda jau senokai buvo parodžiusi tokį atakuojantį futbolą.
Lietuviai net 14 kartų smūgiavo į vartus (pataikė 10 kartų), o varžovai vienintelį sykį iš 4 bandymų pataikė į G.Arlauskio ginamus vartus.
„Akivaizdu, kad Igoris (Pankratjevas. – Red.) daug dėmesio skyrė žaidėjų išsidėstymui, kai komanda praranda kamuolį.
Treneris norėjo, jog aikštėje neatsivertų erdvės ir nepraleistume greitos kontratakos. Žaidėme su dviem atraminiais saugais ir puikiai pasinaudojome standartinėmis situacijomis.
Latviai taikė zoninę gynybą. Ši sistema suteikia privalumų varžovams – tuomet niekas neturi asmeninės atsakomybės ginantis. Būtent taip ir atsitiko, kai F.Černychas įmušė pirmąjį įvartį” – rungtynes analizavo A.Skarbalius.
„Lietuvių žaidimas nelabai pasikeitė, palyginti su maču Rygoje. Tiesiog šeimininkai turėjo daugiau noro nugalėti. Pralaimėjome mikrodvikovas, nusileidome varžovams greičiu.
Tai prasčiausios mūsų rungtynės, kai dirbu su rinktine, tad šis pralaimėjimas dėsningas, – pripažino Latvijos rinktinės treneris Marianas Paharis. – Neturėjome tokio žaidėjo kaip M.Kalonas.
Jis dažniausiai priimdavo tinkamus sprendimus ir nestandartiniais veiksmais sukėlė mūsų gynėjams daug bėdų.”
Vertę parodys bosniai
Lietuvos rinktinė atrankos varžybose laimėjo antrąjį mačą paeiliui, bet tikrąją jos vertę parodys dvikova su Bosnijos ir Hercegovinos ekipa.
Antradienį Kaune I.Pankratjevo komandos laukia akistata su varžovais, kuriems kaip oras būtina pergalė.
Bosniai turi istorinę galimybę tiesiogiai pakliūti į pasaulio čempionatą, tad tikrai stengsis padarys viską, kad iš Kauno parsivežtų bilietą į Braziliją.
„Reikia pripažinti, kad varžovų lygis ir rungtynių tempas Vilniuje buvo žemas.
Smagu, kad lietuviai žaisdami su latviais galėjo kurti, rinktinė laimėjo du mačus iš eilės ir įgijo pasitikėjimo, bet bus įdomu, kaip sugebėsime kautis su bosniais,” – kalbėjo A.Skarbalius.
„Reikalai juda teigiama kryptimi. Komandoje atsirado vidinės energijos, – pritarė A.Liubinskas. – Atrodo, žaidėjams vengras jau buvo seniai nusibodęs.
Bet, norint įveikti bosnius, neužteks tik emocinio pakilimo.”
