2011 ir 2012 metais geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas Ž.Karčemarskas portalui lrytas.lt atskleidė, kad turėjo minčių apie karjeros pabaigos nacionalinėje komandoje paskelbimą.
„Galvojau apie tai, bet ką čia dabar kalbėti, kai ir taip esi nereikalingas. Ką aš čia baigsiu. Kai žaidi, tada gali kalbėti apie pabaigą. O kai tavęs nereikia, tai neturi ką sakyti. Čia jau automatiškai užbaigė karjerą. Tiesiog padėjo tai padaryti“, - juokdamasis sakė Ž.Karčemarskas.
Jį Turkijos žiniasklaida daugybę kartų liaupsino. Lietuvis akrobatiniais šuoliais ir greita reakcija dažnai sulaukia plojimų, bet kai rinktinės vairą iš Csaba Laszlo perėmė Igoris Pankratjevas, kvietimo nebeišgirdo. Dar spalį, kai nepateko į žaidėjų sąrašą atrankos į pasaulio čempionatą rungtynėms, Ž.Karčemarskas piktinosi, jog nesulaukė jokio paaiškinimo.
Dabar vartininkas kalba ramiau.
„Aš su rinktine žaidžiau dešimt metų. Nė karto nesiprašiau į ją, neskambinau ir nereikalavau priimti, tad ir dabar to nedarau. Turiu gerbti trenerio sprendimą. Jeigu jam nereikia, tai jis ir nekviečia“, - sakė Ž.Karčemarskas.
Jis nuo 2003 metų su rinktine sužaidė 66 kartus. Jo vietą nacionalinėje komandoje užėmė Giedrius Arlauskis. Dažniausiai ant Kazanės „Rubin“ komandos atsarginių suolo sėdintis futbolininkas pagrindinio rinktinės vartininko poste buvo ir šiemet, kai lietuviai 1:1 sužaidė su Kazachstanu.
I.Pankratjevas ne kartą pabrėžė, kad durys į rinktinę atviros visiems, bet nepaaiškino, kodėl Ž.Karčemarskas nesulaukia kvietimo. Ar tarp trenerio ir žaidėjo perbėgo juoda katė?
„Jokių problemų tarpusavyje neturime. Bendraudavome, kai I.Pankratjevas dar buvo Cs.Laszlo padėjėju, Sutardavome, tad tikrai nesame susipykę, - sakė Ž.Karčemarskas. - Tiesa, kai I.Pankratjevas tapo pagrindiniu treneriu asmeniškai kalbėti su juo neteko. Bet žinote, kiekvienas treneris turi savus žaidėjus, todėl negali nuolat kritikuoti. Žaidėjų daug, tad jis renkasi, ką nori.“
