Algimantui Liubinskui pavyko parsiveržti taškų iš Vokietijos ir Italijos. Ilgiausiai Lietuvos rinktinei vadovavęs treneris žino receptą, kaip reikėtų žaisti su anglais.
Lietuvos futbolininkai jau ne kartą sugebėjo įkąsti Europos elitui priklausantiems varžovams.
2003-ųjų kovą Niurnberge Tomas Ražanauskas įmušė įvartį į Oliverio Kahno ginamus vartus, ir Lietuvos rinktinė lygiosiomis 1:1 baigė dvikovą su 2002 metų pasaulio vicečempionais vokiečiais.
Po trejų metų Neapolyje jau Tomas Danilevičius privertė Gianluigi Buffoną traukti kamuolį iš savo vartų, o lietuviai išvykoje vėl pasiekė sensacingas lygiąsias 1:1 su Italija, kuri vos prieš porą mėnesių buvo tapusi 2006 metų pasaulio čempione.
„Su favoritais visada galime žaisti tik antru numeriu, nes jiems prilygti atakuojant mums būtų tiesiog naivu. Reikia turėti tvirtą žaidimo planą ir nuosekliai jo laikytis, net praleidus greitą įvartį“, – „Lietuvos rytui“ – teigė Algimantas Liubinskas, kurio treniruojama komanda sužaidė abu sėkmingiausius Lietuvos rinktinės mačus išvykose su varžovais iš Europos elito.
Penktadienio vakarą 21 val. 45 min. Lietuvos laiku Londono Vemblio stadione mūsų rinktinės jau laukia pirmoji akistata su futbolo pradininkais anglais.
Ilgiausiai – 79 kartus –nacionalinės ekipos vairą laikęs A. Liubinskas prisiminė sėkmingiausius lietuvių mačus ir istorinės dvikovos išvakarėse „Lietuvos rytui“ pateikė savą taktikos planą, kaip buvusio jo auklėtinio Igorio Pankratjevo treniruojama Lietuvos rinktinė turėtų žaisti su Anglija.
1. Ar prieš favoritus būtina statyti autobusą?
Prieš mačą su Vokietija visi jau buvo iš anksto mums užsakę mišias, tačiau Niurnberge sužaidėm 1:1.
Tai buvo pirmasis mano mačas po ilgesnės pertraukos prie vairo. Kai Beno (Benjamino Zelkevičiaus – Red.) rinktinė išvykoje pralaimėjo islandams, o mes su jaunimo komanda ten laimėjome, federacija vėl pakvietė dirbti mane. Buvo labai nervinga atmosfera.
Prieš mačą Vokietijoje iš karto susidūriau su milžiniška problema: kas galėtų žaisti vidurio saugais. Kai šią poziciją tuomet patikėjau Arūnui Pukelevičiui ir Vadimui Petrenkai, iš karto pasipylė komentarai, kad „Liuba sukvailiojo“. „Ką jis aplamai supranta futbole?“ – daug kas tuomet stebėjosi, kai į starto sudėtį pasirinkau žaidėjus iš Lietuvos čempionato.
A.Pukelevičius ir V.Petrenka gyvenime nebuvo kartu žaidę ir nebuvo kūrėjai, bet aš visada pasitikėjau Lietuvos žaidėjais. Šie visais laikais gerai man padėdavo.
Mūsų rizika ir taktika pasiteisino. Tuomet tikrai neturėdami geriausios sudėties mes susitelkėme ir sugebėjome parodyti padorų žaidimą.
Su anglais vėl reikės žaisti „antru numeriu“, nes pirmu mums būtų tiesiog naivu. Dabar neturime tokių žaidėjų, kurie galėtų gerai kontroliuoti kamuolį ir jį ilgiau palaikyti.
Mums ginantis reikia labai susiglausti ir griežtai saugoti gynybines zonas.
Galime net palikti aikštės kraštus, tegul anglai ten turi persvarą.
Būtina neužmiršti, kad kai varžovai spaus, juos galima įveikti tik perdavimu. Jeigu mėginsime savo aikštės pusėje anglus apsilošinėti , greitai žūsime. Apsigynus reikia būtinai ieškoti, kur atlikti gerą perdavimą ir per krašto saugus ar vidurio puolėją mėginti surengti greitą ataką. Dviese, trise pamėginti pereiti į greitą kontropuolimą. Jeigu sugebėsime tai padaryti, bus gerai.
Jeigu pasitaikys standartinių situacijų, savo progos gali sulaukti Marius Žaliūkas, kuris gerai žaidžia galva. Bet jam reikia numatyti užtvaras, iš kurių galėtų išlįsti smūgiuoti.
2. Ką daryti, jeigu anglai įmuš greitą įvartį?
Su vokiečiais mes jau 8-ąją minutę praleidome įvartį, bet nesubyrėjome.
Po to Tomas Ražanauskas išlygino rezultatą ir parsivežėme lygiąsias. Mačo pabaigoje Saulius Mikalajūnas turėjo progą ir mes net galėjom išplėšti pergalę.
Reikia turėti tvirtą savo žaidimo planą ir jo nuosekliai laikytis. Tuomet ateina ir rezultatas. Nesvarbu – ar praleidi vieną įvartį ar du, turi žaisti ta pačia kryptimi.
Jeigu pasiduosi emocijoms po pirmojo įvarčio ir pasirinksi avantiūriškus sprendimus, bus blogai ir neišvengsi bėdų.
3. Ar Giedrius Arlauskis atlaikys šeimininkų šturmą?
G.Arlauskis teikia vilčių, bet būtent šiose rungtynėse turės įrodyti, ką gali.
Per mačą su šveicarais jis atrėmė daug smūgių, bet galiausiai išleido kamuolį iš rankų, kai praleidome pirmąjį įvartį. Po to dar vieną – ir viskas baigėsi.
Vartininkai visada buvo didelis rinktinės ramstis.
Per mačą Vilniuje su Europos čempionais danais Voldemaras Martinkėnas mums padėjo apginti lygiąsias. Mačo pabaigoje kilo daug įtampos, kai teisėjas į mūsų vartus skyrė 11 baudinį, bet šviesios atminties dzūkas jį sėkmingai atrėmė.
Per mačą su vokiečiais mus ne kartą gelbėjo Gintaras Staučė, o per dvikovas su italais ir ispanais – Žydrūnas Karčemarskas.
G.Staučė buvo stipresnis, išėjęs iš vartų, o Ž. Karčemarskas -- ant vartų linijos.
G.Arlauskis taip pat dabar mėgina dažniau išeidinėti, bet Šveicarijoje lijo, kamuolys jam išsprūdo, o po šios klaidos ir krito įvartis.
Rungtynės Vemblyje bus tas lakmuso popierėlis, kuris atskleis tikrąsias G.Arlauskio galimybes. Anglai kels daug aukštų perdavimų į baudos aikštelę, čia netruks fizinės kovos fizinės kovos, todėl pamatysime, ar Giedrių jau iš tiesų galima lyginti su geriausiais mūsų rinktinės sargais.
Kai turi stiprų vartininką, visuomet geriau atrodo ir gynėjai, ir saugai. Komandai jis suteikia ramybės. Jeigu vartininkas tik pradeda nervintis, kortų namelis greitai sugriūva.
4. Kaip gintis nuo Wayne'o Rooney?
Mes jau ne kartą buvome susidūrę su Europos elito žaidėjais.
Kai žaidėme su danais, jiems atstovavo ir Peteris Schmeichelis, ir Brianas Laudrupas, vokiečių gretose buvo O.Kahnas ir Miroslavas Klose, italų – Andrea Pirlo, Gianluigi Buffonas, Filippo Inzaghi, o ispanų – Raulis, Xavi ir Ikeras Casillas.
Bet net šioms žvaigždėms buvo sunku kovoti su Lietuvos čempionate žaidusiais žaidėjais. Su italais Neapolyje labai padėjo Aidas Preikšaitis, nors tuomet jis žaidė Vilniaus „Vėtros“ komandoje.
Mes visada buvome komanda, nors superžaidėjų ir neturėjome.
Aišku, vienas prieš vieną vėl būsime silpnesni. Anglai žaidžia greitesnį futbolą, bet visada yra būdų varžovus sustabdyti. W.Rooney, aišku, gali būti labai pavojingas. Savo žaidimo stiliumi jis man net labiau primena Italijos, o ne Anglijos futbolininkus.
Neaukšto ūgio, bet gerai žaidžia galva, yra labai darbingas, daug juda ir gali vienas nulemti mačo baigtį.
Daug priklausys nuo to, kaip jį mėgins išnaudoti Anglijos rinktinės treneris.
„Manchester United“ klube W.Rooney buvo bandomas visur – jis žaidė ir atsitraukusiu saugu, ir po puolėjais, bet visos komandos žaidimas atgijo tik tuomet, kai jis vėl atsidūrė atakos smaigalyje.
Mančesteryje atrodo geriau negu rinktinėje. Iš Anglijos rinktinės jau pasitraukė buvęs lyderis Stevenas Gerrardas, todėl mums gali būti naudinga, jeigu W. Rooney dabar dar daugiau atsakomybės ir žaidimo imsis ant savo pečių.
Jeigu jis žais toliau nuo vartų, viduryje aikštės, tai mums būtų tik į naudą. W.Rooney sprogstamoji jėga sumažėja, kai jis atitraukiamas į aikštės gilumą.
5. Ar galimybė pasirodyti Vemblio stadione suteiks papildomos motyvacijos?
Anglijos mastais esame nykštukai. Pasąmonėje visi varžovai: ir žaidėjai, ir treneriai – vis tiek yra įsitikinę, kad mus nesunkiai įveiks. Tai gali sutrukdyti anglams maksimaliai susikaupti ir gerai pasiruošti rungtynėms.
Ši aplinkybė gali būti mūsų kozinis.
Kai ispanai atvyko į Vilnių, tuometis „Žalgirio“ savininkas Janušas Loputis liepė nudažyti „Žalgirio“ bazės stadione žolę ir mes nusiuntėme ispanus ten treniruotis.
Pamatę tuos kalnus ispanai įsiūto ir nusprendė likti be treniruočių, o mačo išvakarėse Raulis su kitais žaidėjais net gurkšnojo alų vienoje Vilniaus kavinėje. „Tie kaimiečiai net aikštės neturi, lengvai aplošime juos viena koja“, – galvojo.
Bet mūsų rungtynės buvo apylygės, ir mes net galėjom laimėti, jeigu Edgaras Česnauskis būtų įmušęs po greitos kontroatakos.
Mes visuomet gerai sužaisdavome pirmąsias atrankos ciklo rungtynes.
Dabar paranku, kad anglai šįmet žaidžia pirmąjį oficialų savo mačą.
Aišku, blogai, kad ir mūsų rinktinė neturėjo nė vienų kontrolinių rungtynių. Bet visais dėl draugiškų mačų mes buvome labai skūpūs.
Estai, latviai ruošiasi ir žaidžia, o mes tik taupom pinigus. Bet geriems gal ir nereikia kontrolinių mačų?
Bet man dar labiau įstrigo keistos nuotaikos nuvykus į Londoną. Visi kaifuoja, kad pamatė Vemblį. Bet ten juk nuvažiavo ne žiūrovai. Jie turi ne fotografuotis, o galvoti apie būsimas rungtynes.
Kai žaidėme Vokietijoje ir Italijoje, tokių dalykų rinktinėje tikrai nebuvo.
5 sėkmingiausi Lietuvos rinktinės mačai prieš grandus iš Europos elito
1.Vokietija – Lietuva 1:1 Niurnbergas 2003 03 29 tr. A.Liubinskas (2004 m. Europos čempionato atrankos turnyras, Vokietija – 2002 metų pasaulio vicečempionė).
2.Italija – Lietuva 1:1 2006 09 02 Neapolis tr. A.Liubinskas (2008 m. Europos čempionato atrankos turnyras, Italija – 2006 metų pasaulio čempionė).
3.Lietuva – Danija 0:0 1992 09 23 Vilnius tr. A.Liubinskas (1994 m pasaulio čempionato atrankos turnyras, Danija – 1992 metų Europos čempionė).
4.Lietuva – Ispanija 0:0 2004 10 13 Vilnius tr. A.Liubinskas (2006 m. pasaulio čempionato atrankos turnyras).
5.Lietuva – Italija 0:0 2001 09 01 Kaunas tr. B.Zelkevičius (2002 m. pasaulio čempionato atrankos turnyras)
