Suprantama, kad futbolininko veikla aikštėje negalėjo likti nepastebėta. A.Paniukovui buvo įteiktas bendrovės „Sportland“ prizas, skirtas geriausiam pirmojo rato žaidėjui.
Apklausoje, kurioje tris, jų nuomone, geriausius rato futbolininkus reitingavo šalies rinktinės treneris Igoris Pankratjevas, futbolo komentatoriai Nerijus Kesminas, Paulius Jakelis, Giedrius Vaitkevičius, apie šią sporto šaką rašantys žurnalistai Evaldas Gelumbauskas ir Vilmantas Remeika bei alyga.lt apžvalgininkai Martynas Pocius ir Karolis Tretajakas, pagrindinis „Atlanto“ puolėjo varžovas buvo kitas snaiperis – Tomas Radzinevičius iš Marijampolės „Sūduvos“. Galutinėje rikiuotėje A.Paniukovas surinko 15, o devynis įvarčius per pirmąjį ratą įsmeigęs marijampoliečių kapitonas – 12 balų.
Apklausoje iš viso paminėtos septynios pavardės – trijų lietuvių ir keturių legionierių. Vilniaus „Žalgirio“ baltarusis Jurijjus Kendyšas gavo 6, jo komandos draugas brazilas Elivelto ir rusas Jurijus Mamajevas iš „Trakų“ – po 5 balus. Tai, kas liko, surinko dviejų komandų kapitonai: keturis – Deividas Šemberas iš „Žalgirio“, vieną – Deividas Česnauskis iš „Trakų“.
– Andrejau, kokie pirmieji įspūdžiai apie Lietuvą, Klaipėdą, mūsų šalies futbolą?, – alyga.lt paklausė A.Paniukovo po to, kai jis atsiėmė geriausiam rato žaidėjui skirtą apdovanojimą.
– Graži šalis, puikus miestas. Nesutinku su tais, kurie sako, kad Lietuvos čempionatas – silpnas. Vis dėlto lygoje yra ir žaidėjų, rungtyniavusių labai rimto lygio komandose.
– Įmušėte 11 įvarčių, galėjote kamuolį į varžovų vartus pasiųsti kelias dešimtis kartų.
– Gal ne kelias dešimtis, bet, vertinant tas progas, kurias turėjau, 15 galėjo būti.
– Lietuvos sezono rekordas priklauso Artūrui Rimkevičiui – 35 įvarčiai. Ar taikysitės į jį, jei liksi „Atlante“ iki čempionato pabaigos?
– Tikiuosi, kad neliksiu (juokiasi). Turiu įvairių pasiūlymų, bet kol kas reikia sužaisti dar vieną ratą Klaipėdoje, pakovoti dėl LFF taurės. Kad ir kaip būtų, tikrai rekomenduočiau jauniems perspektyviems futbolininkams atvykti į „Atlantą“ ir parodyti save šioje komandoje.
– Ar pirmajame rate susidūrėte su gynyba, kurią buvo ypač sunku įveikti?
– Puolėjas – nuo komandos priklausomas žaidėjas. Aš negaliu vienas kurti progų ir jų realizuoti. Reikia, kad žaistų komanda. Iš tų vienuolikos įvarčių, kuriuos įmušiau, šeši buvo po rezultatyvių perdavimų. Tai reiškia, kad komanda gali žaisti. O tada, kai ji žaidžia taip, kaip moka, manau, mums ir „Žalgiris“ neturėtų būti baisus.
