Vienintelis pakitimas rinktinėje – vietoje Pauliaus Golubicko į sudėtį įtrauktas „Kauno Žalgirio“ talentas Artūras Dolžnikovas. E.Jankauskas savo sprendimą motyvavo tuo, kad A.Dolžnikovas yra nusipelnęs šanso rinktinėje, o kartu – didesnių pokyčių šiam langui net nereikėjo, kadangi pastarieji rezultatai įrodo, kad rinktinės žaidimas gerėja.
„Viena iš priežasčių – buvo trumpas langas tarp rungtynių buvo labai trumpas. Savaitę po rungtynių mums reikėjo paruošti sąrašą. Šitas ciklas buvo vienas sėkmingiausių. Keitimams nebuvo logikos. Aišku, mėnesio eigoje atsirado keletas klausimų dėl žaidėjų sveikatos būklės, todėl mes, turėdami progą, dar prie savo sudėties pridėjome vieną žaidėją Artūrą Dolžnikovą, kuris paskutiniu metu, mano manymu, išsiskyrė A lygos rungtynėse savo greičio, kūrybinėmis savybėmis, produktyvumu ir jis yra vertas šitos galimybės“, – dėstė E.Jankauskas.
Mūsiškiai lapkričio 16-ąją susitiks su Juodkalnijos rinktine, tačiau E.Jankauskas teigia, kad rinktinė – nejaučia spaudimo, o kartu nori, jog jo auklėtiniai ir toliau dėtų žingsnius į priekį. Taip pat lietuviai lapkričio 19-ąją žais kontrolinį mačą išvykoje prieš Kipro rinktinę, į kurias taip pat nebus žiūrima pro pirštus.
„Spaudimą galime susikurti patys. Mes turime savo tikslus. Tie tikslai šiuo metu yra artimiausios rungtynės. Skaičiuoti hipotetines galimybes – nėra didelės prasmės. Svarbiausiai išlaikyti savo žaidimo braižą, gerinti susitarimų vykdymus aikštėje.
Mes labai džiaugiamės tomis sėkmingomis rungtynėmis, bet mes darome gilesnes analizes ir matome, kad viskas nėra idealu ir yra daug komponentų, kur mes turime gerinti – savo išsidėstymą tam tikruose momentuose, komunikacija tarp grandžių, tam tikrų pozicijų uždengimą, per kurias varžovai mus baudė ir galėjo nubausti dar daugiau.
Žinome, kad net ir draugiškos rungtynės turi įtakos reitingams, tad mes į jas žiūrėsime labai rimtai“, – aiškino Lietuvos vyrų futbolo rinktinės treneris.
Trečiadienio Pirmosios Lietuvos futbolo lygos rungtynėse „Panevėžio-2“ ekipos žaidėjas buvo užpultas sirgaliaus, dar dieną prieš buvo pranešama apie šūvius vaikų futbolo treniruotės metu.
Anot E.Jankausko, tokie epizodai nepuošia Lietuvos futbolo.
„Aišku, kad kenkia. Tokie dalykai išeina į socialines platformas ir visas pasaulis tai mato. Tai tikrai nepuošia šalies futbolo įvaizdžio. Labai gaila, kad taip įvyksta. Deja...“, – atsakė E.Jankauskas.
Taip pat trečiadienio vakarą Lietuvos teisėjų brigada dirbo UEFA Čempionų lygos rungtynėse, kuriose teisėjavo „Manchester United“ žvaigždynui. Tame mače D.Rumšas skyrė raudoną kortelę M.Rashfordui, o tuomet Anglijoje nuaidėjo, kad lietuvio sprendimas – prastas.
Kaip mano E.Jankauskas?
„Jeigu gavo raudoną kortelę, reiškia – vertas. Aš manau, kad lietuvių brigada suteisėjavo gerai. Po rungtynių girdėjau „Manchester United“ trenerio pretenzijas. Suprantama, kad tame lygyje – visada daug nepasitenkinimo, įtampa didelė, rungtynių kaina didelė. Manau, kad vyrai atidirbo gerai“, – džiaugėsi Lietuvos artibrtais E.Jankauskas.
– Emilijus Zubas neturėjo žaidybinės praktikos, ar kyla klaustukų dėl vartininkų pozicijos?
– Tikrai taip. Situacija gan nematyta. Žaidėjas dėl visiems žinomų priežasčių negalėjo dirbti su savo komanda. Mes pastoviai bendravome su Emiliu ir žinome, kad jis treniravosi su „Panevėžio“ komanda, kuriai reikia padėkoti. Jis buvo proceso dalimi, nors neturėjo galimybės žaisti, bet turėjo galimybę palaikyti sportinę formą.
– Kaip jaučiatės prieš artėjančias dvikovas? Ar jaučiate spaudimą?
– Spaudimą galime susikurti patys. Mes turime savo tikslus. Tie tikslai šiuo metu yra artimiausios rungtynės. Skaičiuoti hipotetines galimybes – nėra didelės prasmės. Svarbiausiai išlaikyti savo žaidimo braižą, gerinti susitarimų vykdymus aikštėje.
Mes labai džiaugiamės tomis sėkmingomis rungtynėmis, bet mes darome gilesnes analizes ir matome, kad viskas nėra idealu ir yra daug komponentų, kur mes turime gerinti – savo išsidėstymą tam tikruose momentuose, komunikacija tarp grandžių, tam tikrų pozicijų uždengimą, per kurias varžovai mus baudė ir galėjo nubausti dar daugiau.
Labai džiaugiamės tais gerais momentais, bendru rezultatu, emociniu fonu, bet ir nenorime pamiršti kitų dalykų, kur mes turime gerinti savo žaidimą, supratimą, kad būtume konkurencingesnė ir sunkiau gynyboje palaužiama komanda.
– Kaip prisimenate mačą rugsėjį prieš Juodkalnijos rinktinę? Koks pokytis juodkalniečių rinktinėje praėjusios dvikovos?
– Tos rungtynės visų mūsų atminty dar gyvos. Buvo rimtas varžovas. Manau, kad sužaisti su tokia komanda lygiosiomis ir kažkuriame etape rimtai galvoti apie pergalę, kuomet pirmavome... žinojome prieš rungtynes apie šios komandos pajėgumą, galingumą. Tai yra pati vyriausia komanda iš visų dalyvaujančių šitoje atrankoje, tad komanda turi tikrai daug patirties.
Mes turėjome rimtų problemų, bet manau, kad tas rungtynes sužaidėme galingai. Kamuolio valdymo atžvilgiu – mes procentaliai tai laimėjome.
Ta rungtynių pabaiga buvo labai emocinga... čia ir buvo tas signalas sau, kad viskas futbole įmanoma, kad kovojant, sąžiningai dirbant, atpildas, kurį mes užsitarnavome sunkiu darbu, jis ateis. Taip ir įvyko. Prie viso to pridėčiau, kas mums pavyko praeitame cikle, ką norėtume neštis toliau, prie visų banalių žodžių, kad reikia sunkiai dirbti, mes galime pridėti žodį malonumas. Mes iš to turime gauti kažkokį malonumą. Kad ir sunkiai dirbant, kad ir tik perėmus kamuolį, kad ir laimėjus oro dvikovą. Tokiuose smulkiuose dalykuose galima įžiūrėti malonumą. Manau, kad žaidėjai pavertė sunkų darbą į malonumą.
– Sudėtyje nėra Grato Sirgėdo. Kodėl?
– Priežastis – kiti žaidėjai, kurie taip pat yra geroje formoje. Galbūt ir ta formacija, kuria mes žaidžiame paskutiniąsias rungtynes. Mūsų formacijoje lieka vienu vidurio saugu mažiau. Tie žaidėjai, kurie buvo paskutinėse rungtynėse, jie yra sveiki, yra geroje formoje, yra gera sinergija. Ta komandos haromnija... Atrodo, kad mūsų grandis viena kitą gerai supranta ir to tektoninio pokyčio šiuo metu daryti nereikia.
– A.Dolžnikovas grįžta į rinktinę, kur jis sutiks savo gerą bičiulį Danielių Romanovskį? Ar teko kalbėti apie jų santykius tarpusavyje?
– Apie tai nepagalvojome (juokiasi – red.). Bus puiki proga pamatyti ir sutaikyti. Čia ir yra iššūkiai. Mes norime matyti komandoje pačius geriausius Lietuvos žaidėjus. Kokie jų asmeniniai santykiai, kas vyko šalia ar už aikštelės... yra šitie dalykai, bet aš manau, kad vyrai yra profesionalai, ir kas buvo aikštelėje, tas turi ir likti aikštelėje. Žmonės galbūt prisimena, pašneka, bet vyrai yra protingi, suaugę, galbūt pasijuoksime iš šito epizodo. Nemanau, kad bus pridėtinės įtampos.
– Kiek rungtynės su Kipru bus eksperimentinės?
– Jos bus lygiai tiek pat svarbios, kiek kitos rungtynės su Juodkalnija. Tokios rungtynės – nėra eksperimentų laukas. Mūsų tikslas – nugalėti, o ne eksperimentuoti. Aišku, galima į tas rungtynes galime žiūrėti ir ne taip rimtai, bet aš manau, kad mes nesame tokioje pozicijoje, žinant tų pačių reitingų svarbą, kur mes po praėjusio lango atlikome šuoliuką. Žinome, kad net ir draugiškos rungtynės turi įtakos reitingams, tad mes į jas žiūrėsime labai rimtai.
– Po mačo su Vengrija, prisipažino, kad pagalvojo apie galimybes patekti į Europos čempionatą. Ar buvo toks atrankos ciklas, kur realiai tikėtumėte patekti į finalinį etapą?
– Aš nesu linkęs vartyti istorinių puslapių, kadangi tai neturi didelės prasmės. Vien tik tai, kad atsirado mažiausia galimybė – tai yra džiuginantis signalas. Svarbiausiai – laimėti rungtynes. Tada būna lengvesni skaičiavimai. Jeigu daug laiko paskirsi matematiniams skaičiavimams ir artėjančių rungtynių nelaimėsi, atrodysi pats sau juokingas. Čia neturi būti mūsų fokusas (skaičiavimai – red.). Yra daug svarbesnių dalykų.
Mes nesame toje pozicijoje, kad mūsų ego būtų toks didelis, jog pradėtume galvotume apie išėjimus iš grupės. Aišku, tai yra gerai, tai pakelia savivertę, tačiau manau, kad tai yra per anksti. Mūsų kojos turi būti tvirtai ant žemės. Turime žiūrėti į kiekvienas artėjančias rungtynes ir tai turėtų būti mūsų pagrindinis tikslas.
