Prieš savaitę – rugsėjo trečiąją – Baltarusijos futbolo federacija (ABFF) savo socialiniuose tinkluose paskelbė, kad šios šalies futbolininkai atvyksta į Lietuvą: „Autobusu iš AFBB techninio centro Karloso Aloso komanda keliauja į Vilnių. Iš ten lėktuvu skrisime maršrutu Vilnius-Atėnai.“
„Ecolines“ autobusu Baltarusijos rinktinė kirto Lietuvos sieną, o vėliau Tarptautiniame Vilniaus oro uoste išskrido į Atėnus, kur šeštadienį, rugsėjo 6-ąją, žaidė rungtynes su Graikija, kurias pralaimėjo net 1:5 (0:4).
Socialinėje erdvėje kilo pasipiktinimas – kaip Lietuva, oficialiai nutraukusi beveik bet kokius ryšius su Baltarusija, gali tapti sąjungininke šios šalies rinktinei norint pasiekti savo tikslą?
Bet kuriam Baltarusijos piliečiui norint patekti į Lietuvos teritoriją yra reikalinga viza. Patikrinus įstatyminę bazę galima greitai pamatyti, kad vizų išdavimas Baltarusijos piliečiams yra sustabdytas išskyrus tuos atvejus, kai procese bendradarbiauja pati Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija (URM).
Taigi – kaip čia taip gavosi?
Baltarusių patekimas į Lietuvą
Lrytas susisiekus su Užsienio reikalų ministerija, po kiek laiko buvo gautas patvirtinimas – vizų išdavimas baltarusiams išties yra sustabdytas išskyrus išimtinius atvejus:
- Kai užsieniečio kelionės negalima atidėti dėl humanitarinių priežasčių (artimų giminaičių mirtis ar sunki liga), pateikus tai patvirtinančius dokumentus.
- Kai prašymą pateikiantis asmuo pagal juridinį faktą patvirtinančius dokumentus yra:
- Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos piliečio šeimos narys;
- Asmuo, turintis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotą lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą (arba jo sutuoktinis, nepilnametis vaikas);
- Asmuo, turintis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą (arba jo sutuoktinis, nepilnametis vaikas).
URM taip pat pridėjo, kad „dalyvavimas sporto renginiuose nepatenka į išimtinių atvejų, kuomet URM tarpininkauja dėl Šengeno vizos prašymų pateikimo, sąrašą“, o Lietuvos Respublikos vizų tarnybos išduodant vizas Baltarusijos rinktinei procese nedalyvavo.
Tuo pačiu ministerija pateikė ir paaiškinimą: Baltarusijos futbolo rinktinė galėjo pasinaudoti Europos Sąjungos ir Šengeno zonos taisykle – „bet kurios Šengeno erdvei priklausančios valstybės narės kompetentingų institucijų išduota Šengeno viza galioja visoje Šengeno erdvėje“.
Lrytas susisiekus su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), buvo gautas patikinimas, kad tokie atvejai – tikrai dažni.
Autobusai ir baltarusiai
VSAT sklaido abejones dėl neskaidrumo – bet kuris baltarusis, patekęs į Lietuvos teritoriją, tai padarė legaliai.
„Jeigu Baltarusijos pilietis po visų kontrolės procedūrų patenka į Lietuvą, o sausumos kelių veikia du punktai: Medininkai ir Šalčininkai, jis praėjo patikrinimus, atitinkančius tiek Šengeno teisybą, tiek sustiprintą patikrinimą, kuris yra vykdomas. Reiškia, bet kuriuo atvejo jo patekimas yra teisėtas“, – aiškino VSAT atstovas Giedrus Mišutis.
URM įvardintas būdas patekti į Lietuvą, kai yra naudojamasi kitos šalies suteikta viza arba leidimu gyventi ar dirbti, yra labai dažnas.
„Toks dalykas yra gana dažnas, kai Baltarusijos piliečiai turi leidimus gyventi kažkur ne Lietuvoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje – Lenkijoje, Vokietijoje ir panašiai. Tokie atvejai tikrai labai dažni“, – teigė pašnekovas.
„Bendras baltarusių srautas yra ženkliai sumažėjęs per pastaruosius keletą metų – ir dėl punktų uždarymo, ir dėl įvairių sankcijų, apribojimų. Kritimas yra labai akivaizdus. Lyginant 2023 m. ir 2025 m. aštuonis mėnesius, Baltarusijos piliečių, kertančių Lietuvos sieną, sumažėjo daugiau kaip du kartus. Jeigu imtume dar ankstesnį laikotarpį – 2022 m., 2021 m., 2020 m., tai tas kritimas yra dar didesnis. Kelionių tikrai yra smarkiai sumažėję.“
Skaičiai gali būti ir dar pozityvesni, jeigu kiekvienas sieną kertantis žmogus būtų skaičiuojamas individualiai, o ne imant bendrus sienos kirtimo skaičius, sako G.Mišutis.
„Pavyzdžiui, šiemet išvedant vadinamąjį unikalų pilietį, vienas baltarusis kirto sieną 2,13 karto. Faktiškai jų (sieną kertančių žmonių – aut. past.) yra dar mažiau“, – teigia jis.
„Jų yra labai sumažėję, bet nepaisant to, jei jie turi kitos valstybės vizą ar leidimą gyventi, natūralu, kad į Šengeno erdvę, į Europos Sąjungą jie turi teisę patekti. Patys, aišku, skundžiasi, kad mažai galimybių, mažai patikros vietos, kad procedūros sudėtingos, bet žinome, kad jie naudojasi ir Lietuvos oro uostais. Pabrėžiu, kad nė vienas tas, kuris neturi teisės, į Lietuvą tikrai nepatenks. Procedūros yra griežtos, būna ir neįleidimo atvejų. Tas nedidelis skaičius palyginant su dviem ar trimis metais atgal vis tiek egzistuoja.“
Reisus iš Lietuvos į Baltarusiją vežėjas „Ecolines“, kurio paslaugomis naudojosi ir Baltarusijos rinktinė, vykdo kasdien, ir jų vykdo tikrai ne po kelis – kasdien iš Vilniaus oro uosto į Minsko centrinę stotį išvyksta šeši autobusai.
Be šios bendrovės į Minską veža ir „Eurolines“ bei „Minsktrans“ autobusai.
Kaip tikina Lrytas kalbintas VSAT atstovas, tie autobusai beveik visada būna pilnutėliai.
„Kiek mes matome, tie autobusai vyksta praktiškai pilni. Vienas iš apribojimų buvo, kad reguliarių reisų leidimų vykti skaičius kartu mažinant pasienio kontrolės punktų skaičių buvo apribotas. Lietuvos transporto saugos administracija yra institucija, kuri tuos leidimus išduoda, bet, kiek žinau, apie tris dešimtis jų bėra, kai anksčiau jų būdavo žymiai daugiau. Bet tie autobusai praktiškai visada pilni važiuoja ir ta paklausa yra“, – mintimis dalinosi G.Mišutis.
Pašnekovas teisus – kaip neseniai LRT atskleidė Susisiekimo ministerijos atstovė, šiuo metu autobusų maršrutų skaičius yra ribojamas iki 29.
„Matyt, ne tik Baltarusijos piliečiai, kurie daugumą sudaro, bet ir kitų šalių piliečiai. Lietuviai irgi dar šiek tiek vyksta į Baltarusiją. Ten irgi skaičiai smarkiai sumažėję, fiksuojami kelis kartus sumažėję skaičiai. Yra paklausa ir net sumažintas autobusų skaičius yra paklausus.“
Važiavimas maršrutiniu autobusu – bene vienintelis būdas Baltarusijos piliečiams patekti į Lietuvą.
Dar prieš Rusijai pradedant Ukrainos masinę invaziją 2022-ųjų vasarį lėktuvu atskristi iš Baltarusijos į Lietuvą galima nebuvo, mat po 2021 m. gegužę įvykusio priverstinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske baltarusių oro vežėjui „Belavia“ buvo pritaikytos sankcijos, draudžiančios šios įmonės orlaiviams patekti į Europos Sąjungos erdvę.
„Kito kelio pasiekti Lietuvą praktiškai nėra. Oro kelio po „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo 2021 metais Baltarusijoje nėra. Geležinkeliu susisiekimas tarp Baltarusijos ir Lietuvos jau keletą metų irgi yra nutrauktas. Per punktus uždrausta vykti dviračiais, pėsčiomis, elektriniais prietaisais. Automobilių atvykimas su baltarusiškais numeriais irgi yra apribotas“, – aiškino VSAT atstovas.
„Belieka daugeliui jų kelias maršrutiniais autobusais ir jie tą renkasi. Labai didelė dalis yra ir tų, kurie turi vadinamąsias D vizas – darbo vizas. Jie vyksta į Europą darbo tikslais. Aišku, yra ir giminių lankymo momentas. Autobusai yra populiarūs.“