Juo labiau dar 1989 m. į „Seton Hall“ universitetą atvykęs mokytis 18-metis lietuvis turbūt net nesapnavo, kad po 23 metų jo vyresnysis sūnus Erikas pilnutėlėje Skandinavų Namų salėje stebint šimtams niujorkiečių lietuvių ir kitų šalių atstovų po Mariaus A. Markevičiaus režisuotos „Kitos Svajonių komandos“ premjeros JAV užduos nuoširdų klausimą - “Tėti, o ką jautei tuomet, kai tavo rankose atsidūrė išsvajotas bronzos medalis“?
Tokiu momentu tikrai „ net ir dvimetriniam plačiapečiui, tvirtam, kaip lietuviškas ąžuolas, vyrui ne gėda nusibraukti džiaugsmo ašarą“ – taikliai pastebėjo Lietuvos konsulato Niujorke iniciatyva suorganizuotos kino juostos peržiūros pristatyme užvakar dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
„Jeigu mes būtume laimėję ta mačą prieš Lietuvą, būtų mažų mažiausiai buvę neteisinga“, filmo pabaigoje teigia vienas geriausių visų laikų ukrainiečių krepšininkų Aleksandras Volkovas, žiūrovams pasakodamas apie 1992 m. olimpiados kovą dėl trečiosios vietos. Tuomet šis krepšininkas atstovavo Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) komandai.
Tačiau kažin ar jam pritartų tuometiniai rusų sporto vadovai, ištikimai stovėję kitoje barikadų pusėje.
Visą savaitę Lietuvoje praleidęs Amerikos lietuvis M. Markevičius kažin ar tikėjosi, kad šių metų sausio mėnesį Park City „Sundance“ festivalyje pristatytas dokumentinis filmas apie Nepriklausomybę 1990-iasiais atgavusios jo tėvo gimtosios šalies krepšininkus susilauks tokio pasisekimo ne tik tarp lietuvių, bet ir sužavėtų Amerikos kino kritikus.
Holivudo žvaigždės R. Redfordo 1981 metais įkurto nepriklausomo kino festivalio žiuri šiemet Mariaus juostą „The Other Dream Team“ išsirinko iš 16 geriausių dokumentinių filmų.
Tačiau jo ir prodiuserio, taip pat lietuvių kilmės menininko Jono Weinbacho 3 metų darbas bene labiausiai sužavėjo Lietuvos krepšinio mėgėjus, daugeliui kurių 1992 metų olimpinė bronza ne tik nusidažė aukso spalvomis, bet ir virto simboline politine pergale prieš galingąjį priešą.
„Tokios rinktinės kaip 1992-ųjų lietuvių „Svajonių komanda“, mes neturėsime daugiau niekada“ – kaip kirviu nukirto vienas garbingiausių šių laikų Lietuvos krepšinio žinovų, Barselonos olimpinių žaidynių krepšinio rinktinės vyr. treneris Vladas Garastas.
Ir retas, kuris išdrįstume su tuo ginčytis, juolab, kad tvirta it kumštis to laikmečio lietuvių ekipa įrodė savo vienybę ir po dvidešimties metų – į šio filmo premjerą Vilniuje rugsėjo 18 d. atvyko visi dvylika „bronzinių“ Barselonos karžygių. „Kitos svajonių komandos“ siužete svarbią vietą užima ir tais pačiais olimpiniais 1992-aisiais gimęs Jonas Valančiūnas, už kelių savaičių stipriausioje pasaulio profesionalioje krepšinio lygoje NBA debiutuosiantis kaimyninės Kanados Toronto „Raptors“ sudėtyje...
Bet ar žinojote, kad jis net 4 metus jaunystėje ištikimai šoko tautinius šokius! Jau šiandien aišku, kad šis filmas praėjusį savaitgalį tapo žiūrimiausiu Lietuvos kino teatruose per visą dokumentinių filmų demonstravimo istoriją.
