Eurolygos reguliarusis sezonas pasiekė pusiaukelę.
Praėjusią savaitę buvo sužaistos penktojo turo rungtynės. Lygiai tiek pat liko iki tol, kol paaiškės aštuonios komandos, kurioms nebus lemta varžytis „Top 16” turnyre.
Pirmojo rato pabaiga – proga pažvelgti, kas iki šiol savo sirgalius labiausiai džiugino ir kas labiausiai nuvylė.
Komanda – Kauno „Žalgiris”. LKL čempionai šį rudenį nustebino visą Europą.
Kartu su „Barcelona” ir Tel Avivo „Maccabi” jie vieninteliai Eurolygos reguliariajame sezone dar nepatyrė pralaimėjimo kartėlio.
Laimėjęs visas penkerias pirmojo rato rungtynes „Žalgiris” šį rudenį jau pasiekė daugiau pergalių negu per visą praėjusį sezoną.
2011–2012 m. Kauno komanda laimėjo ketverias pirmojo etapo rungtynes, bet liko tuščiomis „Top 16” turnyre.
„Šiuo metu „Žalgiris” demonstruoja turbūt geriausią krepšinį Europoje”, – liaupsino LKL čempionus keturis kartus per karjerą Eurolygoje triumfavęs Maskvos CSKA treneris Ettore Messina.
„Žaidėme prieš vieną geriausių, jeigu ne geriausią Europos komandą”, – po dvikovos Kaune tautiečiui pritarė ir Milano „Emporio Armani” strategas Sergio Scariolo.
Treneris – J. Plaza. Po trejų metų pertraukos į Eurolygą grįžęs 48-erių katalonas labiausiai prisidėjo prie pergalingo „Žalgirio” žygio.
Nors dabar „Žalgiris” neturi tokio individualiai stipraus žaidėjo, koks praėjusį sezoną buvo Sonny Weemsas, treneriui tai nė motais.
J. Plazos sukurtoje žaidimo sistemoje yra vietos visiems krepšininkams. Jei vieną ar kitą dieną kuris nors žalgirietis rungtyniauja prasčiau, jo darbą atlieka komandos draugai.
„Ne kartą esu minėjęs, kaip svarbu sukurti nenugalimos komandos namuose vardą, todėl dvikovos „Žalgirio” arenoje su Vitorijos „Caja Laboral” ir Pirėjo „Olympiakos” bus ypač svarbios, – jau į ateitį žvelgė J. Plaza. – Šampano dar tikrai negeriame.”
Žaidėjas – Aronas Baynesas. Lėtas, nerangus, vėluojantis užsiimti poziciją ir priimti sprendimus – 208 cm ūgio australui nuo kritikos turėjo rausti ausys, kai prieš tris sezonus jis dar vilkėjo „Lietuvos ryto” aprangą.
Dauguma šių priekaištų buvo visiškai pagrįsti, todėl daugiau pražangų nei taškų rinkdavęs aukštaūgis neužsibuvo Vilniuje ir du sezonus po to praleido kukliuose Vokietijos ir Graikijos klubuose.
Šį rudenį A. Baynesą nusižiūrėjo Liublianos „Olimpija”. Ko slovėnai iš tikrųjų tikėjosi, jau niekas nesužinos, bet akivaizdu, kad 25-erių vidurio puolėjo žaidimas pranoksta drąsiausius lūkesčius.
A. Baynesas pelno 16,8 taško (7-oji vieta Eurolygoje), atkovoja 10 kamuolių (1-oji vieta) ir renka 20,6 naudingumo balo (4-oji vieta).
„Aikštėje padedame vienas kitam, todėl geri mano rezultatai yra visos komandos nuopelnas. Be to, treneris visuomet tiksliai paaiškina, ką turiu daryti”, – džiaugėsi A. Baynesas.
Komanda – Vitorijos „Caja Laboral”. Baskų klubas praėjusį sezoną pirmą kartą per Eurolygos istoriją nepateko į „Top 16”.
Tiesa, tada Vitorijos krepšininkai per pirmąjį etapą sugebėjo iškovoti 5 pergales, o dabar „Caja Laboral” sąskaitoje – vienintelis taškas.
Šį nuopuolį tarsi ir galima paaiškinti tuo, kad po praėjusio sezono į NBA išvyko Mirza Teletovičius ir Pablo Prigioni. Bet Vitorijos komandoje ir dabar netrūksta aukšto lygio žaidėjų, galinčių kovoti su visais varžovais.
„Caja Laboral” tai patvirtina sėkmingai žaisdama Ispanijos lygoje, tačiau Eurolygos turnyre ji iki šiol dar nepasiekė nė vienos pergalės savo aikštėje.
„Jei nelaimime namie, nesame verti patekti į „Top 16” etapą”, – pripažįsta Vitorijos ekipos treneris Duško Ivanovičius.
Treneris – Duško Vujoševičius. Kai 53-ejų serbas šią vasarą grįžo į Belgradą, daugelis „Partizan” sirgalių vylėsi, kad komanda akimirksniu lyg raketa šaus į viršų.
Visų atmintyje dar buvo gyvi prisiminimai, kaip 2009–2010 m. sezoną jauna komanda nužygiavo iki pat finalo ketverto, o D. Vujoševičius buvo išrinktas geriausiu Eurolygos metų treneriu.
Bet serbų viltys neišsipildė, ir Eurolygoje „Partizan” šį sezoną vienintelis dar nelaimėjo nė vienų rungtynių.
„Esame jauna komanda, o žaidėjų norai viršija galimybes. Bet esu atsakingas už kiekvieną krepšininkų klaidą. Treneris kaltas, jei komanda žaidžia prastai”, – atsakomybės nesikratė D. Vujoševičius.
Žaidėjas – Drew Nicholasas. Europoje yra nedaug krepšininkų, turinčių tokią taiklią ranką kaip Maskvos CSKA snaiperis.
Bet 32-erių amerikietis šį sezoną šaudo pro šoną. D.Nicholasas per 4 rungtynes nepataikė nė vieno iš 9 tritaškių ir pelnė vos 2 taškus.
„Kad komanda būtų visavertė, joje privalo būti toks žaidėjas kaip D.Nicholasas. Jis ne tik puikus snaiperis, bet ir patyręs žaidėjas, savo vertę įrodęs per tris nuostabius sezonus Atėnų „Panathinaikos” ekipoje”, – dar prieš porą mėnesių amerikietį gyrė E.Messina.
Tačiau italo nuomonė, regis, pasikeitė, o D.Nicholaso dienos Maskvoje jau suskaičiuotos, nes CSKA neseniai įsigijo dar vieną tos pačios pozicijos žaidėją Dionte Christmasą.
Renaldas Seibutis. „Lietuvos ryto” rezultatai šį sezoną netenkina komandos aistruolių. Kaip ir daugumos krepšininkų žaidimas.
Vis dėlto viena išimtis yra – R. Seibutis niekada nenuleidžia rankų ir rungtyniauja taip, kaip ir turėtų rungtyniauti komandos lyderis.
Nors gynėją pristabdė nedidelė delno trauma, jis jau du kartus gerino asmeninį rezultatyvumo rekordą ir pelno daugiausia taškų tarp visų Eurolygoje žaidžiančių lietuvių (vid. 14,8).
Eurolygos rezultatyviausių žaidėjų sąraše Vilniaus komandos lyderis užima 13-ąją vietą.
„R. Seibutis daugiau žaidė Eurolygoje, rungtyniavo Lietuvos rinktinėje. Jis pasinaudoja savo patirtimi: gali apeiti varžovą, staigiai prasiveržti.
Be to, Renaldas yra iki galo kovojantis psichologinis komandos lyderis”, – geriausią Vilniaus ekipos krepšininką gyrė buvęs „Lietuvos ryto” treneris Šarūnas Sakalauskas.
Savaitės penketas
„Lietuvos ryto” versija: B. Brownas („Montepaschi”, 27 tšk.), V. Spanoulis („Olympiakos”, 23 tšk., 9 rez. perd.), J. C. Navarro („Barcelona”, 21 tšk.), T. Dardenas („Žalgiris”, 16 tšk.), S. Erdenas („Anadolu Efes”, 20 tšk.).
Savaitės lietuvis – D. Lavrinovičius („Žalgiris”, 15 tšk.).
Iš pirmų lūpų
M. Popovičius, per mačą su „Anadolu Efes” Stambule pataikęs 7 iš 10 tritaškių: „Pirmas mano mestas kamuolys išsisuko iš lanko, bet pajutau, kad riešas dirba neblogai. Įmetus pirmą, antrą, trečią tritaškį viskas jau veikė automatiškai. Bet pergalę nukalė mūsų įžaidėjai. Ir Ibrahimas (Jaaberas), ir Oliveris (Lafayette’as) puikiai tvarkėsi su Jordanu Farmaru. Dėl mūsų įžaidėjų gynybos amerikietis negalėjo valdyti komandos taip, kaip visada, ir padarė net 6 klaidas.”
J. Plaza: „Esu patenkintas, kaip komanda gynėsi paskutinius tris kėlinius – per juos varžovai nepelnė po daugiau nei 15 taškų. Būtent gynyba mums padeda laimėti, o puolant vieną dieną į priekį gali vesti Marko (Popovičius), kitą – Rimas (Kaukėnas), broliai Lavrinovičiai ar kuris kitas žaidėjas.”
