Antradienį „Lietuvos ryto“ krepšininkai negailėjo dėmesio jauniesiems, kurie žiemą leidžia Santariškėse.
Leonas Radoševičius, Dejanas Ivanovas, Renaldas Seibutis ir Artūras Jomantas buvo patogiai įsitaisę sunkesnėmis ligomis sergančiųjų vaikų žaidimų kambaryje ir su keletu mažųjų žaidė pasaulyje populiarų kortų žaidimą „Uno“.
„Pradėjau perprasti sistemą, - po keleto minučių žaidimo juokėsi D. Ivanovas, kuris perspėjo A. Jomantą saugotis jau mokančių kortuoti vaikų.
Netrukus vienas iš jų laimėjo ir gavo už tai saldainį.
Kiti krepšininkai nebuvo linkę apsistoti vienoje vietoje ir vaikštinėjo Vaikų ligoninės koridoriais, kur juos lydėjo vaikų ir darbuotojų žvilgsniai.
„Tai kuo būsi? Kareiviu ar policininku“, - mažametį berniuką ant „Lietuvos ryto“ komandos nuotraukos pasirašinėdamas kalbino S. Babrauskas, kuris neturėjo problemų prakalbinti ir mažesniųjų, ir vyresnių vaikų.
„Aš žinau, ko jų reikia paklausti. Pats auginu vaiką ir žinau, kad galima klausinėti, kuo vaikai nori būti užaugę, ką mėgsta. Žinau, kad kompiuterio iš vaikų neatimsi, kad visi jie mėgsta „Lego“ ir panašiai“, - teigė jau du vaikus auginantis „Lietuvos ryto“ kapitonas, kuriam pakalbinti berniukai viską išpasakojo apie savo traumas.
Gydosi, mokosi ir žaidžia
Traumatologijos skyriaus vyresnioji auklėtoja Alytė Kabac teigė, kad kasdienybės praskaidrinimas vaikams – didžiulė dovana.
„Bet koks svečio atėjimas į ligoninę labai daug reiškia, juk praskaidrinama kasdienybė. Tie, kas ateina į svečius – atneša dalelę šilumos, juoko. Šiandieną čia yra labai didelių žmonių, kokių dar niekada nebuvo“, - teigė A. Kabac, kuri patikino, kad vaikai turi kur leisti laisvą laiką.
„Vaikai čia praleidžia ir vieną parą, ir du ar tris mėnesius. Priklauso, dėl ko jie čia patenka. Pas mus procedūros derinamos su laisvalaikiu. Būtent laisvu laiku vaikai naudojasi žaidimų kambariu, skaito knygas, yra televizorius, kompiuteris ir žaidimų kompiuteris „Playstation“.
Be to, daromi visokie darbeliai. Mūsų svečiai gaus dovanų iš vaikų, kurie jas padarė savo rankomis“, - kalbėjo A. Kabac.
Apie linksmybes, kurių galima prasimanyti ligoninėje užsiminė ir S. Babrauskas, tačiau jis nenorėjo atskleisti, kokias šunybes su draugais krėsdavo.
„Man yra tekę ligoninėje gulėti tris vasaras paeiliui. Būdavo visai smagu, prisigalvodavome visokių nesąmonių, - teigė „Lietuvos ryto“ kapitonas. - „Manau, kad vaikams svarbu. Juk kažkas juos aplanko, kiti atpažįsta krepšininkus. Taip pasikeičia diena, nutraukiama monotonija. Jeigu būčiau krepšinį mėgstantis vaikas ir gulėčiau ligoninėje, tai būtų viena iš mano laimingesnių dienų“.
