„Iš tiesų nelabai tikėjausi, bet labai smagu, kad sulaukiau kvietimo“, – kukliai šyptelėjo 20 metų įžaidėjas.
Kol kas V. Čižauskas per treniruotes atrodo pagirtinai. Pratybose trise prieš tris, jis ne kartą tiksliai iškišo perdavimą komandos draugams, vienas prieš vieną susitvarkė su Tomo Delininkaičio gynyba. Sėkmingi atakų organizatoriaus veiksmai būdavo palydimi Jono Mačiulio plojimais ir šūksniais.
„Galbūt geriau už kitus jaučiuosi aikštėje, nes kiti kandidatai treniravosi lauke, skyrė dėmesį fiziniam pasiruošimui ir dabar ant parketo jaučiasi „sunkūs“, – nedidelį savo pranašumą prieš kitus pretendentus įžvelgė V. Čižauskas.
Nuovargio po universiados krepšininkas nejaučia. Anaiptol, panašu, kad už nesėkmingą pasirodymą Kazanėje, V. Čižauskas nori atidirbti dvigubai.
„Jėgų užtenka, nes universiadoje nelabai pavargome. Pralošėme, tai ir nepavargome“, – tikino rinktinės naujokas.
Jauniausias nacionalinės komandos narys pasakojo, kad vyrų rinktinėje jau jaučiama konkurencija, bet tai – normalus dalykas.
Nors V. Čižauskas patiko J. Kazlauskui, rinktinės stovykloje jiedu pernelyg nebendravo. Strategas tiesiog prašė auklėtinio stengtis, tačiau konkretaus kelio, kaip prasimušti į galutinį dvyliktuką, nenurodė.
