„Šansų dar yra. Galim laimėt visas likusias. Kol teoriškai galimybė yra, tai ji ir yra“, - sakė D.Songaila. Jis pelnė keturis taškus ir sužaidė vieną prasčiausių savo mačų.
„Rungtynės buvo sudėtingos. Vienu metu jie pradėjo daugiau žaisti fizinį krepšinį, o mes į tai pernelyg sureagavome. Pradėjome daryti tą patį – bandėme atsiskaityti, vietoje to, kad žaistume komandinį krepšinį. Jie tada trečiajame kėlinyje atitrūko“, - apie dvikova kalbėjo D.Songaila.
- Pirmoji ir antroji mačo pusės labai skyrėsi. Kodėl?, - lrytas.lt paklausė R.Seibučio.
- Pirmoje pusėje gerai sekėsi dirbti gynyboje. Neleidome lengvai pelnyti taškų baudos aikštelėje. O antrojoje pusėje buvo pora lengvų greitų atakų, kurios išmušė iš ritmo. Jie pabėgo keletu taškų, buvo „ant emocijų“ ir pasidarė sunku pasivyti.
Padarėme keletą skubotų atakų, kur turėjome žaisti šaltesne galva. Neišlaikėme tempo.
- Dabar reikia užsiimti matematika. Antrajame rate reikėtų mažiausiai trijų pergalių. Ar misija – įmanoma?
- Viskas įmanoma. Reikia žaisti taip, kaip mokame. Atsiranda keletas duobių, tada varžovai nutolsta. Šįkart didelis minusas buvo tai, kad leidome atkovoti per daug kamuolių po savo krepšiu. Eurolygoje tai tikrai per daug. Reikia taisyti šią spragą.
