„Lietuvos rytas“ pergalės skonį čia paskutinį kartą pajuto Eurolygos starte, o tada pralaimėjo keturis kartus iš eilės. Ketvirtadienį 21 val. 30 min. Graikijoje vilniečiai susitiks su Atėnų „Panathinaikos“ klubu. Norėdami patekti į kitą etapą Dirko Bauermanno auklėtiniai turi siekti pergalę po pergalės.
Kartą jie jau įveikė „Panathinaikos“ - Vilniuje šeimininkai po pratęsimo 84:83 įveikė Jono Mačiulio atstovaujamą ekipą.
„Tikiu, kad jie gali laimėti ir Atėnuose, ir Vitorijoje“, - sako R.Paulauskas.
R.Paulauskas lrytas.lt kalbėjo apie „Lietuvos ryto“ šansus, nuvylusius ir nudžiuginusius žaidėjus, Dariaus Songailos pasirodymą, stipriausią ekipos grandį ir aikštėje rodomą krepšinį.
„Lietuvos ryto“ ir „Panathinaikos“ rungtynės Eurolygoje – ketvirtadienį 21 val. 30 min. Atėnuose. Mačo eigą padės sekti portalas lrytas.lt.
- Kaip vertinate „Lietuvos ryto“ galimybes? - lrytas.lt paklausė R.Paulausko.
- Labai santūriai. Tų galimybių liko labai nedaug. Viskas labai akivaizdu ir aišku – per mažai pergalių, o antrajame rate
laukia ne ką lengvesnės kovos. Teorinių šansų dar likę, tad nutikti gali visko.
- Esate matęs visus „Lietuvos ryto“ mačus šio sezono Eurolygoje. Ar D.Bauermanno ekipa jus įtikino, kad žais „Top 16”?
- Ne. Matome, kad „Lietuvos ryto“ ekipai trūksta bent poros pajėgių žaidėjų. Būti arti pergalės nereiškia, kad laimėjai.
Prisipažinsiu – žaidimo stilius man patinka. „Lietuvos rytas“ gerai išnaudoja kozirius. Ekipa labai motyvuota, gerai valdoma. Tačiau trūksta pergalių.
Tie, kas giliau supranta krepšinį, o ne tik viską vertina pagal pergales, gali vertinti ekipos žaidimą, kaip visai gerą.
- Į Eurolygą „Lietuvos rytas“ įsiveržė, laimėdamas atrankos turnyrą. Tuomet komanda pergalėmis džiugino savo gerbėjus. Kuo tada išsiskyrė Vilniaus klubas?
- Buvo kitokia ekipa, bet ir varžovai kitokie. „Lietuvos rytas“ iš vienos pusės buvo geresnis nei dabar, bet iš kitos – ne. Kodėl geresnis? Ekipa buvo be galo motyvuota, tačiau nebuvo laikoma favorite, o tai – atpalaiduoja. Ekipa buvo pasirengiamajame laikotarpyje, jos nevaržė įtemptas tvarkaraštis.
„Lietuvos rytas“ žaidė namuose, tad susidarė tokia situacija: laimi – euforija, pralaimi – gal ir nieko tokio. Tai – išoriniai, psichologiniai dalykai.
Man patiko tai, kad D.Bauermanno filosofija buvo aiški jau tada. Komanda žaidimą pradėjo nuo gynybos, yra priklausoma nuo įžaidėjo. „Lietuvos rytas“ jį turi ir išnaudoja. Treneris tada pasitikėjo visais, kuriuos turi.
O kas blogai? Ekipa neturėjo tiek laiko pasirengti, kad žaistų brandžiau. Reikėjo dar vieno žaidėjo, kuris galėtų pagelbėti įtemptesniame laikotarpyje. Jau tada galėjo apčiuopti šiuos minusus, tad jie ypač išryškėjo Eurolygoje.
Jeigu D.Bauermannas labai pasitikėjo visais žaidėjais – išleido Tautvydą Lydeką, Andreasą Glyniadakį. Žinoma, varžovai leido žaisti ir su jais, bet ir pats treneris rodė didesnį pasitikėjimą. Strategas atsivėrė ir tarsi tarė: „Žaiskite ir parodykite, ką galite.“
Vėliau tas pasitikėjimas krito. Ir žaidėjai dėl to kalti, bet aš manau, kad treneris, švelniai tariant, nusistatęs, ar jais nelabai pasitiki.
- Ar šis – nepasitikėjimo faktorius – vienas esminių, kada lyginame abi ekipas?
- Tai komandų skirtumas. Dažnai girdime trenerį, kuris akcentuoja, kad ekipai trūksta žaidėjų. Sako: „Mes negalime.“ Savaime suprantama, juk Eurolygos lygis – labai aukštas. Žaidėjai, tavo galva, neatitinka to lygio, todėl tu jų neleidi.
Bet kartais krepšininkai gali paneigti tokią mintį.
Štai Eimanto Bendžiaus pavyzdys. Man jo situacija – mįslė. Jis įleidžiamas tada, kai nežaidžia du kėlinius, tada jis sublizga, būna vienas iš tų svarbiausių faktorių, padedančių prisivyti, tačiau po kažkiek laiko juo nepasitikima.
O ir tas pats A.Glyniadakis. Nemanau, kad jis yra toks blogas žaidėjas, kaip jį kartais kiti charakterizuoja. Taip, tai nėra itin galingas, techniškas, vikrus ar greitas žaidėjas, kaip Juanas Palacios. Tačiau tai žmogus tavo komandoje. Jis galėtų atlikti kažkokį epizodinį vaidmenį. Tačiau kažkodėl nežaidžia.
Tačiau noriu pabrėžti – D.Bauermannas geriau pažįsta žaidėjus, visą situaciją, todėl ir daro tuos pasirinkimus. Tokia situacija tikrai galima.
- Ne vieną kartą matėme, kad „Lietuvos rytas“ sugeba pasivyti varžovus, tačiau pabaigoje ir vėl atleidžia vadžias. Ko pritrūksta?
- Minėjau, kad trūksta bent dviejų gerų žaidėjų. Tad vilniečiams labai stipriai padėtų dar vienas geras įžaidėjas. Pavyzdžiui, Omaro Cooko lygio, ar netgi geresnis. Aišku tai nelabai realu. Bet Milenko Tepičius nepateisina vilčių, kurios į jį dedamos. Pats jis nelabai tiki tuo, ką daro.
Bet reikėtų dar vieno žmogaus prie J.Palacioso ir Dariaus Songailos. Tai būtų aukštas ketvirtas ar penktas numeris. Tada būtų galimas trijų žmonių keitimasis, kuris padėtų išlaikyti gerą žaidimą visas 40 minučių.
Tokiu atveju nebūtų to kritimo ir nereikėtų atsigaudinėti, ką „Lietuvos rytas“ padaro. Tačiau tada pritrūksta laiko.
Manau, kad visi varžovai, kuriuos „Lietuvos rytas“ pasivijo, pagal savo sudėtį buvo geresni. Deja, jų aplenkti nepavyko.
Gal tik Belgrado „Crvena Zvezda“ yra tokio ar panašaus lygio. Paskutinis mačas („Lietuvos rytas“ pralaimėjo 77:88. - Red.) jau turėjo savąją specifiką. Tiesiog kai žaidi išvykoje, septyniems žaidėjams atlaikyti tokį spaudimą – velniškai sunku.
- Kuri „Lietuvos ryto“ grandis – pajėgiausia?
- Dabar pajėgiausi antri numeriai. Tai laikau privalumu ir mes tai matome. Martynas Gecevičius žaidžia užtikrintai ir stabiliai. Jis puikiai atitinka „Lietuvos ryto“ žaidimo koncepciją. Martynas moka žaisti du prieš du, atakos pabaigas, gerai atlieka perdavimus ir stabiliai gerai mėto iš toli.
Kitas žaidėjas – Renaldas Seibutis. Kai kurie jį vadina trečiuoju numeriu, bet nesu matęs jo šioje pozicijoje. Renaldas gerai atlieka žaidėjo, kuris ardo vaidmenį – jis ir veržiasi, ir du prieš du sužaidžia, gali užbaigti, numetinėti kamuolį.
Dar yra Steponas Babrauskas. Jis irgi žaidžia antru numeriu. Stepas jau – tik metikas. Retai pamatysime Stepą, kuris veržtųsi.
Stipri grandis – įžaidėjų. Bet ten jis vienas. Gera grandis – D.Songaila, J.Palaciosas ir Stevanas Jelovacas. Bet pajėgiausi – antri numeriai.
- D.Songaila į „Lietuvos rytą“ atvyko kaip pastiprinimas dvikovoms Eurolygoje. Ar jis pateisina lūkesčius?
- Pirmosios Dariaus rungtynės buvo įspūdingos. Turbūt visi džiaugėsi už D.Songailą, kuris meistriškumo prasme, fizine forma, motyvacija yra toks, kokio ir reikia „Lietuvos rytui“. Kai reikia sužaisti lemiamu momentu, jis patempia.
Tačiau reikia stebėti, kas vyksta dabar. Jis rengėsi individualiai, vėlokai prisijungė prie komandos, tad galbūt pritrūko laiko pasirengti. Matome bangavimą, tačiau jis – suprantamas ir pateisinamas. Viena iš priežasčių, kodėl galėtų būti nestabili forma ar jėgų trūkumas po svarbių rungtynių. Juk jam 35-eri, o dar trūksta pasirengimo.
Be to, prieš D.Songailą žaidžia patys geriausi aukšti gynėjai. Ir Songaila puikiai viską išnaudoja, kamuolį perduodamas J.Palaciosui. Ir jeigu tu gali nuo pastarojo pasitraukti ir eiti į pagalbą D.Songailai, tai nuo Dariaus to daryti nereikia, padedant J.Palaciosui. Tad visą laiką Dariaus rankos - surištos.
Todėl visi varžovai ginasi žinodami, kad jeigu pavyks uždaryti O.Cooką ir D.Songailą, komandoje liks tik du, trys žadėjai aikštėje, kurie viską užbaigs arba metimu iš toli, arba žaidimu du prieš du.
- Ar „Lietuvos ryto“ komandoje yra žaidėjų, kurie neatitiko jūsų lūkesčių?
- Be M.Tepičiaus daugiau nėra. Nežinojau iš anksčiau S.Jelovaco. Tačiau manau, kad tai šiek tiek neįvertintas žaidėjas. Jis neblogai meta iš toli. Technika – šiaip sau, bet pataikyti jis gali.
Brangiausias nepasiteisinęs pirkinys – M.Tepičius. Jis Belgrado „Partizan“ komandoje žaidė tada, kai ten buvo tikrai daug gerų žaidėjų. Bet išėjęs į užsienį jis sulig kiekvienais metais žaidžia vis prasčiau. O būtent iš tokių žaidėjų, kaip jis, tikimasi, jog sunkiu momentu sužibės. Bet jis žaidžia blankiai.
- „Lietuvos ryto“ komandos puolimas labai dažnai stringa. Vilniaus klubas pagal rezultatyvumą – ketvirtas nuo galo. Būna, kad ekipa retai atakuoja iš baudos aikštelės zonos. Ko trūksta rengiant atakas?
- Norint, kad ekipa gerai atakuotų visose pozicijose, reikia turėti labai subalansuotą komandą. Atsarginiai žaidėjai turi būti tinkama pamaina pagrindo krepšininkams. Jeigu nori, kad visada žaidimas vyktų per baudos aikštelę, atsirastų galimybė laisviems mesti tolimus metimus, reikia gerų keitimų.
J.Palaciosas – labai geras žaidėjas, bet kaip vidurio puolėjui jam trūksta ūgio (203 cm), o kaip ketvirtam numeriui – metimo. Tačiau jis – darbštus, greitas, gerai taktinį žaidimą išmanantis krepšininkas. Reikia tikėtis, kad jis išsilaikys ilgam.
D.Songailą jau aptarėme. Stiprus, geras ir pavojingas varžovams puolėjams. Bet du žmonės tempti žaidimo negali.
Tada komanda pradeda strigti puolime – tai matome, nes „Lietuvos rytas“ pelno nedaug taškų. Varžovai juos sustabdo, tačiau labai didelėmis pastangomis. Matome, kad tikrai reikia daug pastangų. Bet jėgos nėra lygios. Neįmanoma, kad visi penki pagrindiniai starto penketo žaidėjai visą mačą žaistų tolygiai ir gerai.
Pažiūrėkime į kitas komandas. Madrido „Real“, „Barcelona“ nuolat keičia visus dvylika žaidėjų. Netgi stringanti Maskvos CSKA ekipa keitimus atlieka tarp dešimt, devynių žaidėjų.
„Lietuvos rytas“ žaidžia racionaliai, nuo gynybos, tačiau viską padaryti penkiems ar šešiems žaidėjams, kurie daugiausia laikomi aikštėje, fiziškai neįmanoma.
- Kaip suprantu, esate patenkintas „Lietuvos ryto“ gynyba?
- Gynybą vertinu gerai. Matosi visų trenerių darbas. Žaidėjai žino, ką daryti, labai gerai juda. Gerai „tankina“, keičiasi, bendradarbiauja.
Iš to, ką tenka matyti, kitaip vertinti ir negalėčiau. Gynyboje atliekamas geras darbas – žaidėjai ir treneriai čia pasireiškė puikiai.
- Apsisuko vienas ratas. Liko – kitas. Teigėte, kad tik „Crvena Zvezda“ ekipa - „Lietuvos ryto“ lygio. Ar tai reiškia, kad šansų žygiuoti toliau – nėra?
- Nuo senų laikų pamenu „Lietuvos rytą“, kurio niekas nelaikydavo favoritu Vitorijoje, Tel Avive ar Atėnuose. Tačiau daug kartų „Lietuvos rytas“ iškovodavo pergales, kai visi kalbėdavo: „O, žiūrėkit – įvyko kažkoks stebuklas.“
Iš tikrųjų jokio stebuklo nėra.
Dabar jaudinimosi reikalai – užmarštyje. Manau, kad komanda dar stengiasi sužaisti kuo geriau. Tikiu, kad apie „Top16” niekas daug nekalba, nes sukeltų per didelį erzelį.
Be to, visos komandos turi nemažai problemų. Vitorijos „Laboral Kutxa“ čia atrodė labai įspūdingai, tačiau po savaitės – blankiai. Tas pats „Panathinaikos“ paskutinėmis sekundėmis per pratęsimą įveikė „Crvena Zvezda“ ekipą.
Nemanau, kad „Lietuvos rytas“ nuvažiavęs neturi šansų.
Dabar ekipai visiškai nesvarbu kur žaisti – Jungtinė lyga leidžia priprasti prie kelionių ir svarbių mačų. Savos aikštės faktorius komandai dabar nėra toks svarbus, koks buvo anksčiau.
Tikiu, kad „Lietuvos rytas“ gali laimėti ir Atėnuose, ir Vitorijoje, galbūt ne iš eilės, ir gal Tel Avive. O kaip bus? Kokie bus varžovai? Pamatysime.
Kokie klausimai „Lietuvos rytui“? Fizinė būklė ir žaidėjų panaudojimas rotacijoje.
