– Martynai, jums laimėti paskutinės atakos metu tampa įprastas dalykas...
– Mums šiek tiek pasisekė, kad prieš tai turėjome stiprų varžovą „Šiaulius“. Tai talentinga, stipri komanda, kuri mums padėjo pasiruošti ir šioms rungtynėms.
Nuo tų paskutinių metimų baigiam pražilti, nors paskutinėmis sekundėmis galvoje tik viena mintis – kaip sėkmingai suregzti paskutinę ataką. Aišku, gerai būtų varžovams nepalikti laiko.
– Trečiajame kėlinyje pralaimėjote siaubingą atkarpą. Kas nutiko po neblogos pirmosios rungtynių dalies?
– Visą sezoną būna pakilimų, būna nukritimų. Svarbiausia, kad ketvirtajame kėlinyje spėjome įšokti į traukinį ir laimėti.
– Žengtas didelis žingsnis link finalo.
– Nenoriu nieko sakyti (šypsosi).
