Atrodė, kad tai bus vos ne amžinai, bet šiais metais viskas susimaišė. „Žalgiris“ reguliariajame sezone liko tik ketvirtas, „Lietuvos rytas“ buvo eliminuotas atkrintamųjų varžybų pusfinalyje ir pirmą kartą po daugelio metų Lietuvos krepšinio rutina tapusio finalo sirgaliai nebemato.
Nešališkiems kitų Europos šalių krepšinio mėgėjams stebėti nacionalines varžybas daug įdomiau. Daugelyje nacionalinių lygų konkurencija nepalyginamai didesnė negu Lietuvoje ir finalininkai keičiasi kiekvieną sezoną.
Čempionai keičiasi kasmet
Dažniausiai ne tik finalininkai, bet ir čempionai keičiasi Prancūzijoje. „Pro A“ varžybose apginti titulo niekam nepavyko nuo 2004 metų, kai auksą antrus metus iš eilės iškovojo Po-Ortezo „Elan Bearnais“ krepšininkai. Po to per devynis sezonus čempionais tapo net aštuoni skirtingi klubai, o dukart, bet ne paeiliui finalą laimėjo tik Nansi SLUC (2008 ir 2011 m.). Be jo nuo 2005 metų į viršūnę kopė Strasbūro SIG, Le Mano „Sarthe“, Roano „Chorale“, Liono-Vilerbano ASVEL, Šolė „Basket“, Šalono „Elan Sportif“ ir Nantero JSF.
Šiais metais čempionas vėl pasikeis, nes pernai triumfavęs Nantero klubas šį sezoną net nepateko į atkrintamąsias varžybas.
Beje, atkrintamosios varžybos Prancūzijoje būna labai sunkiai nuspėjamos. Reguliariojo sezono nugalėtojas čempionu pastarąjį kartą tapo 2010 metais, o JSF pernai vos pateko į ketvirtfinalį ir į viršų šovė iš aštuntosios pozicijos.
Auksas lieka Stambule
Pastaraisiais metais nešališkus sirgalius nudžiuginusių pokyčių įvyko Turkijos lygoje. Prieš dešimtmetį joje madas diktavo du Stambulo klubai „Efes Pilsen“ (dabar „Anadolu Efes“) ir „Ulker“, bet dabar konkurencija ženkliai padidėjo ir intriga sustiprėjo.
Tris praėjusius sezonus čempionais tapo trys skirtingi Stambulo klubai „Fenerbahce“, „Besiktas“ ir „Galatasaray“, o šiais metais reguliariajame sezone pirmąją vietą užėmė čempionu dar niekada nebuvęs Bandirmos „Banvit“.
Didžiausias TBL varžybų trūkumas – auksas labai retai iškeliauja iš didžiausio Turkijos miesto Stambulo. Pastarąjį kartą kito miesto komanda čempione tapo 2000 metais, kai triumfavo Bursos „Tofas“ (beje, „Tofas“ iškart po auksinio sezono netikėtai uždarė profesionalų komandą ir į pirmąją lygą grįžo tik po kelerių metų pertraukos).
Vis dėlto permainos bręsta. Šiais metais į Turkijos lygos pusfinalį pateko du kitų miestų klubai „Banvit“ ir Izmyro „Karsiyaka“, o Izmyro krepšininkai savo gerbėjus jau nudžiugino vasarį laimėję šalies taurę.
Sveikins naujus čempionus
Vokietijos lygoje čempionai keičiasi rečiau, bet finalas nepasikartojo nuo 1995 ir 1996 metų, kai du sezonus iš eilės dėl aukso kovojo Lėverkuzeno „Bayer“ ir Berlyno ALBA krepšininkai.
Po to bundeslygoje gana ilgai dominavo ALBA (čempionu tapo 7 kartus iš eilės nuo 1997 iki 2003 metų) ir Bambergo „Brose“ (4 kartus iš eilės nuo 2010 iki 2013 metų), bet šiems klubams nė karto neteko dvejus metus iš eilės finale kovoti su tuo pačiu varžovu.
Pavyzdžiui, „Brose“ keturis praėjusius sezonus lemiamoje dvikovoje įveikė Frankfurto „Skyliners“, ALBA, Ulmo „ratiopharm“ ir Oldenburgo EWE ekipas.
Šiais metais Vokietija tikrai pamatys kitokį finalą ir sveikins naujus čempionus. Bambergo klubas praras titulą, nes jau ketvirtfinalyje nesugebėjo įveikti Kvakenbriuko „Artland Dragons“ komandos.
„El Clasico“ – ne kasmet
Ispanijoje laukiamiausios yra Madrido „Real“ ir „Barcelona“ dvikovos. Šiedu klubai daugiausia kartų žaidė ACB lygos finale, bet kartu iki lemiamos dvikovos nukeliauja anaiptol ne visada.
Šiame amžiuje „El Clasico“ finale vyko keturis kartus per trylika sezonų (2001, 2007, 2012 ir 2013 m.).Dažniausiai finale žaidžia kuris nors vienas iš šių klubų, o nė vieno iš dviejų milžinų nebuvo tik dviejuose XX amžiaus finaluose. 2002 ir 2006 metais auksiniame mūšyje susigrūmė Vitorijos „Tau Ceramica“ (dabar „Laboral Kutxa“) ir Malagos „Unicaja“ komandos.
Šiuo laikotarpiu finale taip pat yra žaidę „Valencia“, Madrido „Estudiantes“ ir „Bilbao“ klubai. Tiesa, ACB lygos čempionai keičiasi dažnai. Per pastaruosius 20 sezonų apginti titulą pavyko tik „Barcelona“ klubui, kuris triskart iš eilės buvo stipriausias 1995-1997 metais ir po dukart 2003-2004 ir 2011-2012 metais.
„Real“ pastarąjį sykį du sezonus iš eilės triumfavo 1993-1994 metais (beje, tada abukart finalo naudingiausiu krepšininku buvo išrinktas Arvydas Sabonis).
Ateina nauji lyderiai?
Italijos krepšinio mėgėjams prieš keletą metų teko susitaikyti su aiškiu Sienos „Montepaschi“ pirmavimu. Sienos klubas čempionu tapo septynis praėjusius sezonus ir net tris kartus finale žaidė su Milano „Emporio Armani“ komanda.
Kita vertus, „Montepaschi“ pergalės buvo skirtingos. Kelis sezonus Sienos klubas neturėjo lygiaverčių varžovų, bet pernai reguliariajame sezone užėmė tik penktąją vietą ir kelią aukso link skynėsi atkrintamosiose varžybose neturėdamas aikštės pranašumo.
Šiuo metu atrodo, kad „Montepaschi“ gali atsitraukti, o „LegA“ gresia kito klubo dominavimas. Finansinėmis galimybėmis ir ilgametėmis ambicijomis konkurentus gana ženkliai lenkia „Emporio Armani“.
Intriga grįžo neseniai
Dar visai neseniai intrigos labai trūko Lenkijos lygai, kurioje aukso medalius net devynis sezonus iš eilės – nuo 2004 iki 2012 metų – iškovojo Gdynės „Prokom“ klubas (auksinį laikotarpį jis pradėjo atstovaudamas Sopoto miestui ir turėdamas „Trefl“ pavadinimą).
Čempiono vardo likimas dažniausiai nekeldavo abejonių dar prieš varžybų pradžią, bet pretendentų laimėti sidabrą netrūko ir finale „Prokom“ nugalėjo keturis skirtingus varžovus: Vroclavo „Sląsk“, Vloclaveko „Anwil“, Zgoželeco „Turow“ ir atkurtą Sopoto „Trefl“.
„Prokom“ epocha baigėsi tik pernai, kai Gdynės klubas keliskart sumažino biudžetą, o čempionu tapo Zelionos Guros „Stelmet“, finale pranokęs didžiausią Lenkijos krepšinio nelaimėlį „Turow“ klubą, kuris net penkis kartus žaidė finale, bet visą laiką pralaimėdavo.
Padeda varžybų sistema
Žvelgiant iš Europos gali atrodyti, kad Izraelyje yra tik vienas dėmesio vertas klubas Tel Avivo „Maccabi“.
Tačiau nacionalinėse pirmenybėse Tel Avivo „Maccabi“ dominavimas nėra labai ryškus ir šis klubas per praėjusius šešis sezonus čempionu tapo tik tris kartus. Izraelio krepšinio flagmaną į šalį buvo nustūmę Holono „Hapoel“ (2008 m.), „Gilboa Galil“ (2010 m.) ir Haifos „Maccabi“ (2013 m.).
Tiesa, prieš tai Tel Avivo „Maccabi“ laimėjo tiek titulų, kad Izraelio čempionatas buvo vos ne formalumas – nuo 1967 iki 2007 metų per 41 sezoną auksą iškovojo net 40 kartų.
Izraelio lygos vadovams sustiprinti intrigą pavyko pakeitus varžybų sistemą. Nuo 2006 metų kelis sezonus čempionai paaiškėdavo ne finalo serijoje, o finalo ketverto turnyre. Tel Avivo „Maccabi“ vadovybei ši taisyklė labai nepatiko, bet kiti klubai tik džiaugėsi: įveikti favoritus vieną kartą daug lengviau negu laimėti ilgą seriją.
Prieš šį sezoną varžybų sistema vėl pakeista. Finale bus žaidžiamos dvejos rungtynės abiejų ekipų arenose, o čempione taps per du mačus daugiau taškų įmetusi komanda.
Serijiniai čempionai
Didele konkurencija nepasižymi buvusios Jugoslavijos šalių čempionatai.
Iširus Serbijai ir Juodkalnijai visas septynerias Serbijos pirmenybes laimėjo Belgrado „Partizan“, kurio varžovai finale buvo tik Vršaco „Hemofarm“ (tris kartus) ir Belgrado „Crvena Zvezda“ (keturis kartus) klubai.
Juodkalnijoje dar aiškiau dominuoja lygiaverčių varžovų neturinti Podgoricos „Budučnost“, kuri ne tik laimėjo visus septynis aukso medalių komplektus, bet ir kelis sezonus baigė nepatyrusi nė vieno pralaimėjimo.
Per 22 nepriklausomos Kroatijos pirmenybes auksą net 18 kartų iškovojo Zagrebo „Cibona“ ekipa. Pastarąjį sykį jai atsitraukti teko 2011 metais, kai čempione tapo „Zagreb“ komanda. Šiame amžiuje čempiono vardą taip pat iškovojo „Zadar“ ir „Split“ klubai, o finale žaidė Zagrebo „Cedevita“.
Slovėnijos lygos finale šiais metais penktą sezoną iš eilės kovoja Novo Mesto „Krka“ ir Liublianos „Olimpija“ komandos. Visus keturis praėjusius kartus finale stipresnė buvo „Krka“, tačiau pagal iškovotus titulus vis dar ženkliai pirmauja „Olimpija“. Ji per 23 nepriklausomos Slovėnijos metus į finalą pateko 22-ąjį kartą, o auksą laimėjo 15 kartų.
Graikijoje – amžinas finalas
Jokių permainų seniai nevyksta Graikijos lygos viršūnėje. Šiais metais finale jau devintą sezoną iš eilės žais du Eurolygos A licencijas turintys klubai Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiakos“.
Atėnų klubui šįmetis finalas yra 12-asis iš eilės, o pastarąjį kartą su kitu varžovu „Panathinaikos“ kovojo 2005 metais. Tada „žaliesiems“ iššūkį metė Atėnų AEK komanda.
Ne „Panathinaikos“ ar „Olympiakos“ šalies čempionu pastarąjį kartą tapo 2002 metais, kai finale AEK nugalėjo „Olympiakos“ krepšininkus.
Beje, 2011 metais vienas garsiausių Graikijos klubų AEK iškrito į antrąją lygą (net jei būtų neiškritęs pats, greičiausiai būtų pašalintas dėl finansinių pažeidimų) ir tik šį sezoną iškovojo teisę grįžti tarp stipriausiųjų.
Vienu sakiniu apie kitas lygas
Austrija. Per pastaruosius šešis sezonus čempionais tapo penki klubai, o dukart auksą iškovojo tik Gmundeno „Swans“.
Belgija. Nuo 2006 metų auksą laimėjo tik Ostendės „Telenet“ ir Šarlerua „Spirou“.
Bosnija ir Hercegovina. 2009-2012 metais keturis iš eilės sezonus stipriausia buvo Široki Brijego „Primorka“, bet pernai jos pergalių seriją nutraukė Aleksandrovaco „Igokea“.
Bulgarija. Nuo 2003 metų titulo niekam neatiduoda Sofijos „Akademik“, keturis praėjusius sezonus finale nugalėjęs Sofijos „Levski“ klubą.
Čekija. Nuo 2004 metų nepakeičiamas čempionas yra Nimburko ČEZ klubas, keturis praėjusius sezonus finale įveikęs „Prostejov“ komandą.
Danija. Šiais metais čempionu ketvirtą kartą iš eilės ir 13-ąjį kartą per pastaruosius 18 sezonų tapo Orhuso „Bakken Bears“.
Estija. Nuo 2004 metų auksą laimėjo tik Tartu „Rock“ ir Talino „Kalev/Cramo“, per 11 pastarųjų sezonų (įskaitant šį) net devynis kartus tarpusavyje kovoję finale.
Latvija. Keturis pastaruosius sezonus finale žaidė triskart čempionu tapęs Rygos VEF ir šiemet po penkerių metų pertraukos titulą susigrąžinęs „Ventspils“. Tačiau per visą nepriklausomos Latvijos istoriją į finalą patekdavo tik Rygos komandos ir „Ventspils“ klubas.
Makedonija. Nors paskelbus šalies nepriklausomybę aiškiai stipriausias buvo Skopjės „Rabotnički“ klubas (iki 2006 metų per 14 sezonų čempionu tapo 13 kartų), po to padėtis pasikeitė ir per praėjusius septynis sezonus auksą laimėjo keturi klubai. Tiesa, 2012 metais prasidėjo per du sezonus vos vienerias rungtynes pralaimėjusio Skopjės MZT viešpatavimas.
Nyderlandai. Šiame amžiuje čempionais tapo penki klubai, o finalas du sezonus iš eilės pasikartojo tik 2008-2009 metais.
Portugalija. 2010-2012 metais tris sezonus iš eilės finale kovojo Lisabonos „Benfica“ ir „Porto“, bet užpernai „Porto“ uždarė profesionalų krepšinio padalinį ir du pastaruosius sezonus „Benfica“ varžovai finale yra kiti klubai.
Rumunija. Per dešimt praėjusių sezonų net devynis kartus čempionu tapo Ploješčio „Asesoft“, kurį laiką visus kitus klubus lenkęs keliomis galvomis, bet užpernai ir pernai netapęs reguliariojo sezono nugalėtoju ir finale laimėjęs neturėdamas aikštės pranašumo.
Slovakija. Šiame amžiuje auksą iškovojo net devyni klubai, o Bratislavos „Inter“ šį sezoną tapo pirmuoju nuo 2002 metų klubu, kuriam pavyko apginti čempiono vardą.
Suomija. Finalas nė sykio nepasikartojo nuo 1997-1998 metų, čempionai paprastai keičiasi kas metus ar dvejus, o šiame amžiuje auksą laimėjo jau šeši klubai.
Švedija. Nuo 1993 metų, tai yra per pastaruosius 22 sezonus, finalas du sezonus iš eilės pasikartojo tik 2008-2009 metais, čempionais tapo net dešimt klubų, o apginti titulą komandoms pavyko vos tris kartus (tarp jų pernai ir šiemet auksą iškovojusiam Sioderteljės „Kings“).
Ukraina. Nors praėjusio dešimtmečio viduryje prasidėjo Mariupolio „Azovmaš“ ir „Kyjiv“ dominavimas (šie klubai finale žaidė penkis sezonus iš eilės), jam pasibaigus nuo 2008 metų finalas niekada nepasikartojo. Tris iš keturių pastarųjų sezonų čempionu tapo finale skirtingus varžovus įveikęs Kijevo „Budivelnyk“.
Vengrija. Šiame amžiuje čempionais tapo šeši klubai, o apginti titulą pavyko tik Pakšo „Atomeromu“ ir Solnoko „Olaj“.
